Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kaune paminėtos prezidento Antano Smetonos 139-osios gimimo metinės

Šeštadienį vyko tradicinis pirmojo Lietuvos prezidento, Vasario 16-osios akto signataro Antano Smetonos (1874–1944) 139-ųjų gimimo metinių paminėjimas istorinės Prezidentūros kiemelyje Kaune. Minėjimą organizavo Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba, A. Smetonos klubas bei Kovo 11-osios gatvės bendrija.
Minėjimo akimirka
Minėjimo akimirka / Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos informacijos biuro nuotr.

Minėjimo pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos himnas, smuikuojant Aldonai Onai Baltrunienei  minėjimo dalyviai sudainavo mylimą prezidento A. Smetonos dainą „Ar aš tau sese nesakiau...“.

LR Seimo narys Rytas Kupčinskas sveikino renginio dalyvius prisimindamas Lietuvos valstybei svarbius istorinius įvykius 1940 m. birželio mėn. Kovo 11-osios akto signataras Leonas Milčius perskaitė sukurtą eilėraštį apie A. Smetoną.

A. Smetonos brolio Motiejaus vaikaitė Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė dalinosi artimųjų prisiminimais. Kauno A. Smetonos  gimnazijos  direktorės pavaduotojas Žilvinas Damijonaitis džiaugėsi gimnazistais, kalbėjo apie pariotinio auklėjimo svarbą ir kvietė apsilankyti gimnazijos muziejuje.

A. Smetonos klubo steigėjai – karo lakūnas, ats. plk. Zenonas Vegelevičius lygino tarpukario ir šiandieninės Lietuvos pasiekimus ūkio, miesto plėtros srityse, o Ramūnas Kazakevičius pristatė klubo tikslus bei galimą jo veiklos planą.

Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės 3-osios kuopos Vėliavos būrio skyriaus vadas Alvydas Semaška priminė prezidento A. Smetonos  šaulišką praeitį. Jaunimo organizacijų atstovas Povilas Rėklaitis kalbėjo apie patriotinių vertybių svarbą šiandienos gyvenime.

Renginio iniciatorius Raimundas Kaminskas siūlė palyginti neigiamų stereotipų apie A. Smetoną didelius leidinių tiražus sovietmečiu ir dabartinius nedidelius leidinių tiražus, kurie aprašo jo teigiamą vaidmenį Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenime. R. Kaminskas priminė, kad 1934 m. švenčiant Antano Smetonos 60-metį, Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga (kuriai šiemet sukanka 80 metų) išleido biografinį leidinį „Antanas Smetona“, taip patvirtindama žydų gerus santykius su prezidentu. Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas išsakė mintį, kad holokausto Lietuvoje galėjo ir nebūti jei A. Smetona būtų buvęs Lietuvos Prezidentu valdžioje ir kad anksčiau ar vėliau A. Smetonos palaikai grįš į Lietuvą, galbūt net ir į Kauną.

Renginio pabaigoje jo dalyviai –  LSMU ir VDU dėstytojai, Kauno A. Smetonos gimnazijos mokiniai,  įvairių NVO atstovai bei kauniečiai padėjo gėlių prie A. Smetonos paminklo.

Žymus pasaulio ir lietuvių intelektualas  semiotikas A. J. Greimas rašė: „O kam iš viso Lietuvoje buvo reikalingas Antanas Smetona? – Tam, kad visi, dar net iki šiol, galėtų jį neigti, ir kad jisai, savo pastovumu, galėtų teigti Lietuvos nepriklausomybę“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs