Juozas Erlickas – humoristas poetas, prozininkas, dramaturgas, naudojantis juoko pro ašaras stilistiką ir aštriai kritikuojantis posovietinės tikrovės deformacijas. Vienas populiariausių šiuolaikinės Lietuvos kultūros žmonių. Literatūrinę kūrybą papildo pats autorius-personažas: Erlickas atlieka dainas savo tekstais, filmuojasi TV laidose, dainavo roko operoje. Vilniuje atidaryta kavinė, pavadinta jo vardu – „Pas Erlicką“.
1997 m Nacionalinės premijos laureatas. Juozas Erlickas gimė Stalino mirties dieną, 1953 m. kovo 3 d. Studijavo lituanistiką Vilniaus universitete, dirbo Gamtos apsaugos komiteto inspektoriumi, Jaunimo teatro scenos darbininku, laikraščių redakcijose. Erlicko tekstų tematika – lūžio epocha, sovietinės imperijos griūtis ir Nepriklausomos Lietuvos Respublikos kūrimasis, žmonių pastangos prisitaikyti prie naujos tikrovės, atotrūkis tarp valdžios ir visuomenės gyvenimo.
Jo kūryba – negailestingai ironiškas ir todėl ryškiausias šio pereinamojo etapo metraštis. Erlicko knygose įvairiausių žanrų tekstai laisvai jungiami į kompozicinę visumą, kurioje veikia tie patys personažai ir kartojasi panašios gyvenimo kvailumo bei nekintamumo situacijos.
Erlicko stiliaus originalumas – juodasis humoras, kuriam bet koks absurdas yra gyvenimo norma. Iki absurdo privedamos kalbos ir literatūros klišės, laikraštiniai štampai, kanceliarizmai. Rašytojas dekonstruoja istorijos mitus, perkuria žinomus romantinės istorijos siužetus, suplakdamas pramanytus personažus su realiomis Lietuvos istorijos ir dabarties asmenybėmis.
Gyvojo klasiko (beje, klasiku pasiskelbė jis pats, o visi patikėjo) gyvenimas apgaubtas paslapties šydu ir tik kur ne kur, pro kandžių praėstas skyles, galime pamatyti, niekada viešumoje nesišypsantį, Juozo veidą. Kaip jis pats kartą pasakė: „Nesišypsau, nes nenoriu atrodyti įtartinai”.
Esant blogoms meteorologinėms oro sąlygoms, renginys bus perkeltas į patalpą.
