Veiklą stabdo ne visos Kauno kultūros įstaigos, tačiau tos, kurių steigėjas yra Kauno miesto savivaldybė. Tai – Kauno miesto muziejus, šokio teatras „Aura“, Kauno menininkų namai, Kauno miesto kamerinis teatras ir kitos.
Kaune veikia 9 biudžetinės kultūros įstaigos, kuriose yra 413 etatų, o iš jų kultūros ir meno darbuotojų – 351 etatas. Miestas taip pat turi 6 sporto mokyklas, kuriose iš viso dirba 436 žmonės (iš jų 272 treneriai).
Sprendimas neliečia tiesiogiai miestui nepavaldžių kultūros įstaigų, pavyzdžiui, Nacionalinio Kauno dramos teatro, Karo muziejaus, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus.
Aptarė situaciją su savivaldybės atstovais
Kauno menininkų namų direktorė Rūta Stepanovaitė sako, kad trečiadienį Kauno kultūros lauko atstovai aptarė situaciją su miesto savivaldybės vadovais ir specialistais.
„Kalbėjomės apie tai, kas vyksta, norėjome pasitarti, gauti atsakymus į klausimus, kurie pastarosiomis savaitėmis mums kilo. Taip pat siekėme detalesnio situacijos paaiškinimo, nes iki šiol didžiausia problema buvo komunikacija ir skirtinga įstaigoms pateikiama informacija. Kasdien gauname žinių, kurios labai greitai kinta. Tai suteikia daug nerimo“, – sakė R.Stepanovaitė.
Pasak R.Stepanovaitės, dalis darbuotojų pasinaudos sukauptomis atostogomis, o kitiems bus mokamas įstatymais nustatytas procentas: „Pagal dabartinius nuostatus už prastovas bus mokama ne mažiau nei 50 procentų dabartinio atlyginimo arba ne mažiau, nei minimali alga. Mūsų įstaigoje visi gaus minimalius atlyginimus.“
Į klausimą, ar toks miesto savivaldybės sprendimas teisingas, R.Stepanovaitė sakė, kad tai yra požiūrio klausimas ir sutarimo, kokiais matmenimis matuojamos veiklos, kurių kol kas tenka atsisakyti.
„Dabar mums yra galimybė vykdyti tik tas veiklas, kurios yra visiškai neatidėliotinos svarbos, nes turime įsipareigojimų ir nacionaliniu lygmeniu – Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos kino centrui. Tikimės šias veiklas bent jau iš dalies koordinuoti, kol kas esame sustabdę nebūtinąsias veiklas.
Didžiausią nerimą mums, kaip įstaigai, kelia tai, kaip susiplanuoti kuo sklandesnį sugrįžimą į veiklas. Laukiame tolimesnių sprendimų“, – kalbėjo Kauno menininkų namų vadovė.
Pasak R.Stepanovaitės, aptarime su savivaldybės atstovais apie tokio sprendimo galimą atšaukimą nekalbėta: „Prielaidos, kad galėtų būti atšaukiama, nebuvo.“
B.Letukaitė: savivaldybė yra tokių įstaigų šeimininkai
Kaip 15min sakė Kauno šokio teatro „Aura“ vadovė Birutė Letukaitė, šalyje paskelbus karantiną, kolektyvas dirbo nuotoliniu būdu, nesustojo ir kasmet rudenį rengiamo „Auros“ tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio paruošiamieji darbai.
„Mūsų šokėjai, kurie likę ir neišvažiavę namo (nes pusė mūsų šokėjų yra iš tarptautinės grupės ir su paskutiniais lėktuvais išvyko į namus), dirbo iš namų, žvelgė kūrybiškai, keldavo vaizdo siužetus į feisbuką, padarėm naują rubriką „Auros archyvas“, kur žmonės gali žiūrėti spektaklius“, – sakė B.Letukaitė.
Kalbėdama apie Kauno savivaldybės sprendimą dėl veiklos sustabdymo ir ministerijos poziciją išlaikyti darbo užmokestį B.Letukaitė taip pat akcentavo, kad kalbama apie miesto savivaldybei priklausančias įstaigas.
„Kultūros ministras nėra Kauno kultūros įstaigų steigėjas. Kaip man aiškino savivaldybėje, steigėjas yra savivaldybė, ji savo biudžetą tvarko ir gali tas lėšas sumažinti, galbūt net iš viso uždaryti. Nes jie yra šeimininkai. Tad ir yra tas didelis skirtumas, kas yra vyriausybinės įstaigos, ir savivaldybė niekada neuždarus dramos, muzikinio, lėlių teatrų veiklų, nes šios organizacijos ne jos pavaldume.
Ką yra įsteigusi savivaldybė, ji tą ir išlaiko iš miesto biudžeto. Taip, rekomendacijos yra išlaikyti (darbo užmokestį), bet Kauno savivaldybė daro taip, kaip jie nori, nes miesto biudžetu jie disponuoja. Jie negauna pinigų iš vyriausybės mūsų išlaikymui.
Man skambina ir kiti kolegos, visi susirūpinę, nes morališkai yra negražu taip padaryti, kai visi stengiasi padėti, užmokesčio fondas yra lyg nesumažintas, tai kodėl taip taupo žmonių sąskaita? Šokėjams galėjo būti dalinės prastovos, bet viską stabdyti, bet kokią veiklą, net ir internetinę?“ – svarstė B.Letukaitė.
J.Knyvienė: „Buvome supratę paraidžiui“
Kauno kamerinio teatro vadovė Jurga Knyvienė teigė, jog per pirmąjį karantino laikotarpį dirbo vienokiu režimu, o pagal naująjį įsakymą tarsi turėjo pereiti prie režimo, kai iš viso niekas nevyksta.
„Šiandien pasitarime savivaldybėje išsiaiškinome, kad kai kas gali būti vykdoma: dalyvavimas nacionalinėse ar tarptautinėse projektinėse veiklose ar kituose dalykuose. Neseniai startavo online renginių platforma, tad ten greičiausiai bus ir mūsų spektakliai.
Šį įsakymą mes buvome supratę paraidžiui, jis taip ir skamba: sustabdyti visas vykdomas veiklas ir paslaugų teikimą. Tačiau šiandien išsiaiškinome, kad ir kultūros tarybai galėsime teikti paraiškas, dirbdami su dalinėmis prastovomis kažką nuveikti“, – sakė Kauno kamerinio teatro vadovė.
V.Vitkienė: „Tikiuosi, kad greitu metu šis sprendimas bus subalansuotas“
Pasak programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovės Virginijos Vitkienės, natūralu, kad karantino laikotarpiu kultūros įstaigose nutrūksta renginiai, bet tik maža dalis darbuotojų yra tiesiogiai aptarnaujantys renginius – scenos darbininkai, salių prižiūrėtojai.
„Tuo tarpu, kiti – komunikacijos specialistai, prodiuseriai, tyrėjai muziejuose, parodų kuratoriai dirba nuolatinį pasirengiamąjį darbą ir dalinės prastovos jiems grėstų nebent karantinui užsitęsus daugiau nei tris mėnesius.
Perplanuoti įstaigos veiklas, tarptautinių vykstančių projektų tinklelius, atšaukti ar modifikuoti susitarimus, peržiūrėti sutartis, metines sąmatas ir rodiklius šiuo etapu yra darbas padidintu krūviu bet kurioje kultūros organizacijoje.
Tikiuosi, kad greitu metu šis sprendimas bus subalansuotas ir į prastovas siunčiami tik tie darbuotojai, kurie realiai neturi darbo“, – sakė V.Vitkienė.
Nauja tvarka – kol įstaigos negalės visavertiškai vykdyti veiklos
Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Nomeda Prevelienė sako, jog šių biudžetinių įstaigų steigėjas – Kauno miesto savivaldybė – objektyviai vertina šiandieninę situaciją.
„Skaičiuojama, kokios planuojamos gauti pajamos toliau tęsiantis karantinui šalyje, vertinama šių dienų ekonominė situacija bei jos perspektyvos.
Vienas esminių siekių – apsaugoti žmones nuo nedarbo. Taigi stengiamasi išsaugoti visas darbo vietas bei ligšiolinius krūvius.
Būtent dėl šių priežasčių miestas priverstas priimti tokius sunkius, bet neišvengiamus sprendimus. Visi jie yra laikini, siejami su šalyje paskelbtu karantinu, kuomet įstaigos tiesiog fiziškai negali vykdyti savo tiesioginių veiklų ir teikti visavertiškų paslaugų. Suprantama, kad tiek sporto, tiek kultūros įstaigų veiklos susijusios su tiesioginiu ryšiu tarp žmonių, kuris šiuo metu tiesiog fiziškai yra neįmanomas“, – teigė specialistė.
Įstaigose sumažintu režimu paliekamos kelios pareigybės su dalinėmis prastovomis, kurios susijusios su konkrečių projektų, įsipareigojimų įgyvendinimu, taip pat būtinos ūkinės veiklos vykdymu (remonto darbų koordinavimas, muziejaus eksponatų fondų bei kitų patalpų priežiūra ir tinkamų sąlygų užtikrinimas).
„Nors įstatymai numato galimybę mokėti minimalų darbo užmokestį, Kaunas pasirinko darbuotojams finansiškai palankesnį sprendimą.
Pirmiausia siūloma rinktis atostogas, kurių daugelis išties turi sukaupę. Kita galimybė – 50 proc. atlyginimo dydžio išmoka pirmą mėnesį ir 60 proc. – vėlesnius mėnesius, bet ne mažiau kaip minimalus darbo užmokestis. Tokios sąlygos turėtų tęstis, kol įstaigos dėl karantino negalės atnaujinti ir visavertiškai vykdyti savo veiklos.
Beje, tuo pačiu keliu eina ir pati savivaldybės administracija, siūlant nuotoliniu būdu kokybiškai savo funkcijų negalintiems atlikti darbuotojams išnaudoti sukauptas atostogas arba solidariai rinktis prastovas, kad po karantino sugrįžę į darbus vasaros metu atsigriebtume už prarastą laiką“, – sakė N.Prevelienė.
Ministerijos pozicija – priešinga miesto savivaldybės sprendimui
Kaip spaudos konferencijoje kalbėjo kultūros ministras M.Kvietkauskas, taip elgdamosi savivaldybės nesilaiko bendrų vyriausybės nurodymų.
„Noriu pabrėžti, kad biudžetinių kultūros įstaigų darbo užmokesčių fondų niekas nemažina ir yra visos galimybės savivaldybėms taikyti darbą nuotoliniu būdu, pasitelkti kultūros darbuotojus visoms būtinoms šiuo metu veikloms ir ieškoti būdų, palankių žmonėms, palankių kultūros įstaigų darbuotojams.
Ministerijos pozicija yra labai aiški, masinis prastovų ar atostogų taikymas nėra šitoje situacijoje pagrįstas ir aš asmeniškai esu kalbėjęs su merais, kurie tokių priemonių bando imtis ir esu pasakęs, kad mūsų nuostata, rekomendacija yra vienareikšmiška – negalima taikyti masinių prastovų ar atostogų, tuo tarpu kai kultūros darbuotojų veikla gali būti be galo naudinga, ir darbas nuotoliniu būdu, ir kovoje su virusu.
Prašau dar kartą, raginu savivaldybes laikytis vyriausybės nurodymų dėl darbo organizavimo įstaigose karantino metu“, – kalbėjo M.Kvietkauskas.