Nuo gegužės iki spalio pabaigos paviljone vyks dailės, šokio, teatro, teksto, gamtamokslinės dirbtuvės. Jų dalyviams nereikės išankstinio pasiruošimo, paviljono veiksmą išbandyti galės ir smalsūs praeiviai, ir prisiekę meno žinovai.
Lauko sezoną atidarys Kauno šokio teatras „Aura“. Prancūzų choreografės Bea Debrabant spektaklis „Norėčiau būt paparčio žiedu“ – apie medžius. Arba apie žmones, kurie gyvybiškai reikalingi vieni kitiems tam, kad bendrautų, kvėpuotų, veiktų, išliktų.
Birželio mėnesį paviljono lankytojams „Auros“ šokėjai ruošia dirbtuves – galerijos terasoje mokysimės ryšį su aplinka atkuriančių judesio technikų. Lankytojus pakvies ir kolektyvinio manifesto rašymo dirbtuvės, audringos Forumo teatro diskusijos, „Bombo feminista“ būgnų ritmai, botaniniai pasivaikščiojimai po žalius Paveikslų galeriją supančius šlaitus.
Šios vasaros tyrinėjimų tema – miesto medžiai ir žmonės. Masiniai savivaldybių organizuojami kirtimai ir piliečių protestų banga Lietuvos miestuose verčia ieškoti atsakymų į esminius klausimus: ar mieste įmanomas harmoningas bendrabūvis? gyventojų dalyvavimas kuriant savo aplinką? kodėl kartu su brandžiais medžiais iš miesto stumiama kritinė mintis?
Galerijos viduje lyg kaštono branduolys atsiveria bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ paroda „Nukirstas miestas – persodintas žmogus“. Tai – viso projekto sėkla, idėjinis koncentratas, saugomas galerijoje ir laukiantis išsiskleidimo už jos sienų.
Paviljoną sukūrė „Office De Architectura“ komanda: Jautra Bernotaitė, Ronaldas Pučka, Andrius Ropolas ir Paulius Vaitiekūnas, šiemet projektuojantys ir „Pelkės paviljoną“ („The Swamp Pavilion“) 16-tojoje Venecijos architektūros bienalėje. Paviljoną stato skulptoriai Simas Šidlauskas ir Artūras Burneika.
Projekto „Mieste. Gatvėj. Galerija be sienų“ pristatymas vyks gegužės 12 d., šeštadienį, 16 val. Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16).
