Įvairiose pasaulio scenose statytos operos šįkart sudomino režisierių Nerijų Petroką, kuris kartu su choreografu Alfredu Kondratavičiumi bei scenografe ir kostiumų dailininke Rita Kosmauskiene per daug nenutolo nuo šių kūrinių originalo. Pagrindinės partijos patikėtos Panevėžio muzikinio teatro atstovei, sopranui Elenai Kalvaitytei-Vitkauskienei, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistui, tenorui Algirdui Bagdonavičiui bei Kauno valstybinio muzikinio teatro pasididžiavimui – bosui Liudui Mikalauskui.
Siekė sudominti kava
Baroko kompozitoriaus J.S.Bacho „Kavos kantata“ yra viena populiariausių jo operų. Kompozitorius ją sukūrė Kavos namų Leipcige savininko Zimmermano užsakymu. Šis verslininkas žengė apgalvotą rinkodarinį žingsnį, mat XVIII a. pradžioje Vokietijoje kava buvo dar nepopuliari, o Kavos namų lankymas tik po kurio laiko tapo pramoga. J.S.Bacho laikų vokiečiai labiau mėgo gerti tradicinį gėrimą – alų, o ne svetimtaučių atvežtą kavą. Tuo metu Vokietijoje net buvo kilęs judėjimas, draudžiantis moterims gerti kavą, nes ji neva galinti pakenkti vaisingumui.
„Kavos kantatoje“ atskleidžiama vienos vokiečių šeimos istorija: labai kavą mėgstanti dukra kelia nerimą tėvams, kurie įsitikinę, kad dėl šio pomėgio ji negalės susirasti vyro. Tačiau išlepinta Liza nepaiso tėvo draudimų ir mėgaujasi nuostabiu kavos skoniu, nes yra įsitikinusi, kad ir jaunikis nedraus jai lepintis kavos aromatu.
Komiška meilės istorija
Italų kompozitoriaus G.B.Pergolesi „Tarnaitė – ponia“ savo laiku įnešė naujų vėjų į operos pasaulį. 1752 metais atlikta Paryžiuje, kur tuo metu karaliavo rimtosios operos kūrėjai, ji šio muzikos žanro atstovus išskyrė į dvi barikadų puses: vieni žavėjosi komiška G.B.Pergolesi opera, kiti ją laikė niekalu. Iki šių dienų populiarus italų kompozitoriaus kūrinys statomas įvairiose pasaulio scenose. Kaune rodomas variantas pernai gimė Panevėžio muzikiniame teatre, o šiuo metu keliauja po Lietuvą.
Operos siužetas pasakoja apie turtingą viengungį, kuris taip išlepino savo tarnus, kad nebegali jų suvaldyti. Maža to, nutaręs susirasti savęs vertą nuotaką, ponas supranta, kad myli aikštingą tarnaitę Serpiną (vardo reikšmė – „gyvatėlė“). Apsispręsti, ką daryti, padeda tarnaitės išmonė: dvejojančiam ponui ji pristato tariamą savo jaunikį – „griežtą karininką“.
Išvysti abi komiškas operas Kauno valstybinėje filharmonijoje (L.Sapiegos g. 5) bus galima kovo 2 dieną, trečiadienį, 18 val.
