Šias idėjas trečiadienį pašto rūmuose pristatys visuomenininkai, siekiantys atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į išskirtinės architektūros pastato likimą.
„Mes kviečiame diskutuoti apie galimus Kauno centrinio pašto rūmų įveiklinimo variantus, scenarijus, siekdami, kad šiuo unikaliu pastatu susidomėtų socialiai atsakingas verslas, kuris mato prasmę derinti kultūrinę ir komercinę veiklą“, – sako viena iš renginio iniciatorių, opozicinių konservatorių atstovė miesto taryboje Jurgita Šiugždinienė.
Pasak visuomenininkų, trys galimi pašto įveiklinimo būdai pasiūlyti apibendrintus pavasarį vykusių dirbtuvių rezultatus, išanalizavus pašto rūmų galimybes.
Pirmas siūlomas variantas – įkurti pastate visą parą atvirą kitų pasaulio modernizmo miestų ambasadą, kurioje būtų pristatoma kitų modernizmo miestų kultūra. Siūloma, kad tai galėtų tapti kultūrinės diplomatijos centru, vieta ekspozicijoms ir atokvėpiui.
Taip pat siūloma, kad čia galėtų atsirasti Lietuvos architektūros ir dizaino muziejus su ekspozicijomis, archyvu, tyrimo ir edukacinėmis erdvėmis. Pastate galėtų veikti ir dizaino viešbutis bei restoranas.
Trečiasis pasiūlymas – kultūrinių industrijų, kultūros įstaigų bei verslo biurų erdvė su studijomis, kūrybinių inkubatorių patalpomis.
Šios idėjos buvo pristatytos Turto bankui bei Lietuvos paštui.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių.
Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
2015 metais Europos Komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą.
Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Pernai kilus pasipiktinimui dėl netinkamai prižiūrimo išskirtinės architektūros pastato, Lietuvos paštas siūlė Kauno centrinio pašto rūmus parduoti, tačiau dalis kauniečių tam prieštaravo, ragindami valstybę susirūpinti nacionaliniu lygmeniu svarbiu objektu ir pasirūpinti jo atgaivinimu.
Nors tuomet kalbėta, kad čia galėtų persikelti valstybinės ar miesto įstaigos, tačiau nesuradus būdų pastato įveiklinti, Lietuvos paštas gavo oficialų raštą iš Vyriausybės, kad pastatas būtų rengiamas parduoti.
Per tą laiką pastatui suteiktas kultūros paminklo statusas, todėl tikimasi, kad tai apsaugos jo vertingąsias savybes.
