Išgalvotoje totalitarinėje valstybėje žiauriai nužudomi keli vaikai. Suimamas jaunas rašytojas Katurjanas, kurio apsakymuose aprašomas nužudymo būdas. Užkuriamas detektyvinio žanro siužetas, bet tiek airių dramaturgo Martino McDonagho pjesė „Pagalvinis“, tiek Gintaro Varno spektaklis – visai ne apie tai.
Kaip teigiama pranešime, iki šiol režisierius nėra dirbęs su Martino McDonagho kūryba ir šį kartą jis rinkosi būtent kūrinį, o ne autorių. Pjesę „Pagalvinis“ pasirinko, kaip pats teigia, dėl kūrybos ir realybės santykio, fantazijų pasaulio ir tamsių, makabriškų istorijų.
Martinas McDonaghas – pasaulyje žinomas šiuolaikinis airių dramaturgas. Pjesė „Pagalvinis“ (2003 m.) pelnė prestižinius Olivier ir Evening Standart apdovanojimus, yra statoma visame pasaulyje (Lietuvoje 2006 metais Valstybiniame Jaunimo teatre ją pastatė režisierius Jonas Vaitkus).
Kartais net neaišku, ar kai kurie įvykiai vyko realybėje, ar tik Katurjano galvoje.
„Svarbus dalykas, nulėmęs pjesės pasirinkimą – makabriška, net liguista, tokia neogotikinė atmosfera. Kartais net neaišku, ar kai kurie įvykiai vyko realybėje, ar tik Katurjano galvoje“, – pastebi režisierius.
Viena iš spektaklio temų – luošinanti ir naikinanti tėvų įtaka vaikų gyvenimui. G.Varnas sutinka, kad pjesė socialine prasme yra aktuali Lietuvoje, tačiau Mantuko istorija nebuvo pirminis motyvas pasirenkant pjesę. Spektaklyje svarbesnė – kūrybos tema: analizuojamas kūrybos ir realybės santykis, kūrybos svarba ir įtaka, kūrėjo atsakomybė už jo kuriamą meną. Pjesę režisierius laiko himnu kūrybai ir kūrėjui.
G.Varnas „Pagalvinyje“ lieka ištikimas vizualiam, teatrališkam teatrui. Spektaklyje veikia keturi aktoriai, kuriantys ryškius, išskirtinės psichologijos personažus, ir dailininkės Julijos Skuratovos kurtos lėlės bei kaukės, valdomos pačių aktorių. Lėlės Gintaro Varno spektakliuose sutinkamos itin dažnai, šią išraiškos priemonę jis naudoja nuo pat savo kūrybos pradžios – „Šėpos“ teatro.
„Pagalvinyje“ lėlės įkūnija Katurjano pjesių personažus – tai iš pagalvių sudėliotas Pagalvinio veidas, lėlė mergaitė Jėzus, lėlė berniukas, o deformuotų kaukių pagalba aktoriai kuria tėvų paveikslą. Toks gyvo žmogaus ir lėlių santykis dar labiau akcentuoja spektaklyje analizuojamą ryšį tarp fantazijos, kūrybos ir realybės.
Buvau nustebintas puikiais vaidmenimis ir nesigailiu, kad „Pagalvinį“ vaidina labai jauni aktoriai. Gera karjeros pradžia.
Spektaklyje vaidina režisieriaus G.Varno antrojo aktorių kurso absolventai, šiemet baigę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kartais mielai vadinami „varniukais“. „Pagalvinis“ paremtas šių aktorių diplominiu darbu, kuris nustebino ir patį kurso vadovą.
„Kai kurie kiek per jauni savo vaidmenims ir aš žinojau, kad rizikuoju spektaklio kokybe. Ir tiesą sakant, nelabai tikėjau, kad jie pajėgs gerai suvaidinti tą sunkią medžiagą. Buvau nustebintas puikiais vaidmenimis ir nesigailiu, kad „Pagalvinį“ vaidina labai jauni aktoriai. Gera karjeros pradžia“, – teigia režisierius.
„Pagalvinis“ – bendras teatro „Utopia“ ir Kauno miesto kamerinio teatro spektaklis, kurio pastatymą parėmė Lietuvos Kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė.
