Kaip teigia skulptūros autorius S.Barkauskas, „studijų metu pažinus skulptūros subtilybes, paskutiniaisiais bakalauro studijų metais kilo noras įgytas skulptūrines, menines, technologines, kompozicines žinias panaudoti apjungiant muziką ir skulptūrą į bendrą visumą. Ėmiausi kurti skulptūrinius, interaktyvius objektus, kurie skleistų garsą. Noriu sudominti žiūrovą, leisti jam pajusti dialogą tarp skulptūros formos ir garso.“
Pasak jaunojo menininko, akmeninės kanklės turi funkcionalumo aspektą. Jas galima suvokti ne tik kaip skulptūrinį objektą, tai tuo pat metu yra ir muzikos instrumentas, kuriuo galima groti, improvizuoti ir kurti muziką. Žalvariniai derinimo veržikliai leidžia pakeisti instrumento tonaciją, todėl profesionalus muzikantas gebėtų šį objektą pritaikyti atlikdamas muzikinį kūrinį.
S.Barkauskas atskleidžia, kad ieškant kanklių ir akmens tarpusavio ryšių, viena iš pagrindinių prasmių buvo ta, jog akmuo yra ilgaamžiškumą atspindinti, informaciją sauganti medžiaga.
„Todėl mano pasirinktas meno kūrinys analizuoja labai seną, tačiau iki šiol aktualią žmogaus laikinumo temą. Savo kūriniu noriu palikti ženklą ateities kartoms, kurios pergyvens jį patį. Galbūt akmeninės kanklės taps žmogaus atėjimo ir išėjimo simboliu, kai viskas kuriasi iš vieno nedidelio taško – iš idėjos, kurią mes stengiamės paversti materija, norėdami užfiksuoti ir įprasminti. Laiko nugalėta materija suyra, išnyksta, ,,pakyla paukščiu“ arba vėl virsta į dulkę.
Yra išlikęs posakis: ,,Žmogau, iš dulkės gimei ir į dulkę pavirsi“. Žmogaus laikinumo tema aktuali išliko per amžius, mes visada domėjomės kas esame, kodėl elgiamės būtent taip, kas laukia išėjus iš šio pasaulio...“, – teigė jis.
Šios unikalios akmeninės kanklės Lietuvių tautinės muzikos istorijos muziejaus (L. Zamenhofo g. 12) Gotikinėje menėje bus eksponuojamas iki birželio 27 d. Darbo vadovas – doc. Robertas Antinis.
