Lietuvos Respublikos Seime gegužės 7 dieną vykusioje konferencijoje, skirtoje apžvelgti žiniasklaidai kylančius iššūkius ir sprendimo galimybes, M.Krikštopaitytė akcentavo nehipotetinę kultūros spaudos būtinybę, disproporciją tarp augančio ir vis įdomėjančio kultūros lauko bei galimybių šią įvairovę atspindėti ir analizuoti, bei faktą, kad dešimtmetį nedidinamas (šiai spaudai pagrindinio) Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas lemia leidinių apimčių, leidimo dažnumo ir žmogiškųjų išteklių išsekimą. Atrodo, kad pastaruoju metu ryškėja patogi, bet mažai pagrįsta ir SRTRF asignavimų nedidinimo schema – rėmimo sumų didinimas tiesiogiai susiejamas su Fondo pokyčiais, tačiau jie taip ir neįvyksta.
Konstatuojama milžiniška disproporcija tarp to, ką verta analizuoti bei skleisti, ir to, ką leidžia turimi ištekliai. Ypač nukenčia visų šakų meno kritikos sritis, dėl to adekvataus įvertinimo nesulaukia net geriausieji Lietuvos kultūros kūrėjai. Ten pat M.Krikštopaitytė pabrėžė ir tai, kad „net ir išgyvendama sunkius laikus, Lietuvos kultūra yra stulbinamai turtinga, daugiabriaunė, pasaulinio lygio ir savita. Nepaisant nieko, kultūros ir meno leidiniai, nors ir iki kritinio taško sumažėję personalu, puslapiais, leidimo dažnumu, vis tiek sugeba kurti 99 proc. autorinį turinį, kuris, deja, menkai teaprėpia vertingąją kultūros dalį.“
Menotyrininkė priminė, kad kultūros leidiniuose publikuojami profesionalų tekstai ne tik būtini kūrėjams kaip tobulėjimo sąlyga, bet yra ir jų talentų liudijimas, aktualus valstybinių ir privačių Lietuvos kultūros institucijų ekspertavimo procesuose. Daugelis atrankos konkursų prašo pateikti profesionalių kritikų publikacijų ar publikuotų autorių kūrinių. Pagal rinkos dėsnius, kultūros žiniasklaida turėjo seniausiai išnykti, tačiau dirbama ne pagal pajamas, o pagal savigarbą, poreikį ir pareigą, tačiau tokia situacija neturi atsinaujinimo galimybių ir tai turi keistis.
M.Krikštopaitytė apgailestauja, kad kritinė kultūros leidinių situacija nepasikeitė, tačiau viliasi, kad Asociacijos veikla atkreipė dėmesį į šią unikalią kultūros žiniasklaidos sritį ir neleis jos pamiršti. Nueinanti vadovė džiaugiasi narių solidarumu, įgyta patirtimi ir neįkainojamomis pažintimis bei tuo, jog pavyko pasiekti, kad de miminis ribojimas (leidžiantis gauti iš valstybės paramos žiniasklaidos priemonei ne daugiau nei 200 000 eurų per trejus metus) kultūros ir meno leidiniams būtų padidintas iki 500 000 eurų per trejus metus, pripažįstant šią veiklą ypatingos paskirties. Siekiamybė šį ribojimą panaikinti lieka, deja, bet nei pasiekti, nei viršyti šios sumos su dabartiniu finansavimu nė vienam leidiniui nenusimato.
Naujasis vadovas G.Norvilas nusiteikęs tęsti Asociacijos užsibrėžtus tikslus, jo nuomone, šiuo metu svarbiausia yra dalyvauti teisėkūros procesuose, kurie lems kultūrinės žiniasklaidos gyvavimo perspektyvas.
