Kinematografininkų ir Kino mėgėjų sąjungos gali likti be namų: Vilniaus savivaldybė reikalauja atlaisvinti patalpas

Beveik 250 narių vienijanti Lietuvos kinematografininkų sąjunga ir pirmoji Lietuvos kino organizacija – nuo 1931-ųjų veikianti Lietuvos kino mėgėjų sąjunga – sulaukė Vilniaus miesto savivaldybės rašto, kuriuo reikalaujama atlaisvinti savivaldybei priklausančias patalpas. Tačiau abiejų šiose patalpose įsikūrusių sąjungų atstovai teigia, jog eiti neturi kur.
Lietuvos kinematografininkų sąjungos patalpos
Lietuvos kinematografininkų sąjungos patalpos / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Mokėti nuomos mokesčio sąjungos neišgali

Kaip teigė Kinematografininkų sąjungos direktorė Ieva Norvilienė, panaudos sutartis su savivaldybe baigėsi praėjusių metų gruodžio 28 d. Pateikus prašymą, kad sutartis dėl patalpų, esančių Vasario 16-osios gatvėje Vilniuje, būtų pratęsta, sąjungų atstovai buvo pakviesti į savivaldybę.

„Buvo iškelta idėja keltis į buvusią Šarūno Barto studiją su dar keliomis kino organizacijomis, kad būtų „judantys“ ofisai, tačiau toks modelis netiko“, – sakė I.Norvilienė.

Jai antrino ir tose pačiose patalpose įsikūrusios Lietuvos kino mėgėjų sąjungos vadovas Vidmantas Gaigalas: „Juo labiau, kad čia ne tik biuras, čia sąjunga. Mes čia turime kino archyvus, rengiamas „Kino klubas“. Kino salėje vyksta nemokamos peržiūros, autoriniai vakarai, rengiamas respublikinis Kino mėgėjų sąjungos festivalis, festivalis „Baltijos banga“, atvyksta užsienio kino kūrėjų delegacijos ir t.t.“, – beveik 180 kv. m. patalpose vykdomas veiklas vardijo V.Gaigalas.

Sąjungos netrukus buvo informuotos, jog savivaldybė už patalpų nuomą ketina imti mokestį.

„Buvo kreiptasi į Kultūros ministeriją, kad ji rastų galimybę skirti mums dotaciją toms patalpoms išsipirkti. Kadangi reglamento, kaip tai padaryti, nėra, savivaldybė klausė, ar ministerija mums galėtų skirti finansavimą, kad padengtume tą lengvatinį nuomos mokestį, kurį pasiūlė savivaldybė – 3,21 eur. už 1 kv. m. Mokestis kaip tokioms patalpoms tikrai nedidelis, tačiau mums, pelno negaunančiai organizacijai, per metus susidaro beveik 7000 eurų. Ir mes neturim iš kur tų pinigų paimti. Nes jei gauname finansavimą projektams, finansavimas ir yra skirtas tų projektų įgyvendinimui. Ministerija tuomet parašė raštą, kad mums tokios dotacijos skirti negali“, – pasakojo I.Norvilienė.

Pasak jos, Kinematografininkų sąjunga šiuo metu gyvuoja iš Kultūros tarybos paramos metinei veiklai, tačiau net ir sumokėti algas bei padengti komunalines išlaidas kartais yra sudėtinga: „Pernai visi darbuotojai turėjo išeiti dviejų mėnesių neapmokamų atostogų, nes nebuvo iš ko mokėti algų. Pagal darbo sutartį dirba keturi žmonės.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos kinematografininkų sąjungos patalpos
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos kinematografininkų sąjungos patalpos

Jos teigimu, Kinematografininkų sąjunga Vilniaus m. savivaldybės prašė atidėti mokėjimų pradžią iki kitų metų sausio pabaigos, tikėdamasi, jog pavyks gauti didesnę Kultūros tarybos paramą.

„Savivaldybė žino, kad mūsų biudžetas yra sudaromas metų pradžioje ir dabar neturime iš ko mokėti nuomą. Sakėme, jog galbūt gautume tuos pinigus iš Kultūros tarybos, kuriuos galėtume sumokėti savivaldybei. Jei finansavimo negautume, tuomet spręstume, galbūt kažkur išsikraustytume. Nors iš tiesų tai eitume į gatvę“, – teigė Kinematografininkų sąjungos direktorė.

Tačiau liepos 31 d. buvo gautas laiškas iš savivaldybės, kuriame liepiama atlaisvinti patalpas iki spalio 31 d.

„Rudenį esame susitarę su Gruzijos kino centru rodyti jų filmų programą. So keliomis portugalų kino organizacijomis esame sutarę daryti Portugalų kino dienas. Viskas suplanuota, finansavimas gautas, turime įsipareigojimus Kultūros tarybai, bet dabar nežinau, kas bus. <...> Kur mums tuos renginius daryti? Lukiškių aikštėj?“, – komentavo I.Norvilienė.

Ji taip pat stebėjosi, jog balandžio mėnesį įvykusiame susitikime su savivaldybės atstovais patalpas buvo žadama palikti Kinematografininkų ir Kino mėgėjų sąjungoms, tačiau vėliau buvo gautas raštas su išsikraustymo data.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ieva Norvilienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ieva Norvilienė

„Savivaldybė mums nesiūlo absoliučiai nieko. Jei to finansavimo iš Kultūros tarybos nagautume ir mokėti nuomos negalėtume, tuomet, man atrodo, savivaldybė turėtų siūlyti: jei šios patalpos per didelės, per brangios, kelkitės į kitas. Tačiau to nėra“, – sakė I.Norvilienė.

Kaip teigiama rugpjūčio 8 d. išpublikuotame Kinematografininkų sąjungos Patikėtinių tarybos laiške, sąjunga anksčiau turėjo savo patalpas, kurios buvo netoliese Vilniaus arikatedros, tačiau Vilniaus merui ir Vyriausybei paprašius, jas užleido arkivyskupijai, už tai gaudama daug mažesnes patalpas Lietuvos kino studijoje, įsikūrusioje Birutės gatvėje, Žvėryne.

„Kuomet Lietuvos kino studija buvo privatizuota, premjeras A.M. Brazauskas ir Vilniaus meras sąjungai kaip kompromisą pasiūlė perduoti patalpas Vasario 16-osios g. ir pagal panaudos sutartį leido nemokamai jomis naudotis, tačiau tai jau nebuvo Lietuvos kinematografininkų sąjungos nuosavybė. Tokiu būdu sąjunga, visuomet atsižvelgusi į miesto ir valstybės interesus, liko be savų patalpų. <...>

Lietuvos kinematografininkų sąjunga atstovauja 246 meno kūrėjus, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kino centru, organizacijomis AVAKA, AGATA, LATGA, yra meno kūrėjų asociacijos narė. Taip pat sąjunga priklauso tarptautinėms organizacijoms. Sutikti su tokiu Nekilnojamo turto skyriaus reikalavimu reikštų sutikti su dar vienu kino traukos centro ir kūrėjų bendruomenės namų panaikinimu Vilniuje“, – rašoma pranešime.

Vilniaus savivaldybė vykdo naują nekilnojamojo turto valdymo strategiją

Vilniaus miesto savivaldybės Turto departamento Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė komentuodama šį savivaldybės sprendimą sakė: „Savivaldybės patalpose Lietuvos kinematografininkų sąjunga vykdo savo veiklą nuo 2004 m. gruodžio 27 d. <...> Savivaldybės atstovai informavo, kad savivaldybė nebeturi galimybių toliau remti sąjungų veiklų, suteikdama patalpas neatlygintinai ir pasiūlė patalpas išnuomoti lengvatinėmis sąlygomis – 3,21 Eur už 1 kv. m. per mėnesį. Balandžio mėnesį sąjungų atstovai buvo pakviesti į Kultūros, švietimo ir sporto komitetą, kuris pasiūlė kreiptis į Kultūros ministeriją. Kultūros ministerija raštu informavo savivaldybę, kad sąjungos nėra dotuojamos ir gali teikti paraiškas į konkursus ir programas, o gautu finansavimu remti savo veiklą (t.y. sumokėti už nuomą).

Liepą Lietuvos kinematografininkų sąjunga kreipėsi į savivaldybę su prašymu atidėti nuomos mokesčio skaičiavimą iki 2019 m. vasario 1 d., nes sąjunga neturi jokių lėšų sumokėti prašomą nuomos mokesčio sumą. Sąjunga taip pat raštu informavo, kad ateinančiais metais bandys rasti rėmėjus nuomos mokesčiui mokėti, o jeigu neras, išsikels iš patalpų iki nurodyto termino be jokių pretenzijų ir diskusijų“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus miesto savivaldybė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus miesto savivaldybė

Kaip teigiama atsakyme 15min, administracinė komisija svarstė šį prašymą ir nutarė, jog sąjungos turi išsikraustyti iki 2018 m. spalio 31 d. V.Lajauskaitės teigimu, Kinematografininkų sąjunga raštu informavo savivaldybę, kad negali išsikelti iki nurodyto termino ir galėtų svarstyti išsikėlimą nuo 2019 m.

„Šis Lietuvos kinematografininkų sąjungos raštas buvo nagrinėtas Administracinės komisijos posėdyje, kuriame buvo iš dalies atsižvelgta į prašymą ir nuspręsta rėmėjų paieškos termino nekeisti, o neradus rėmėjų patalpas leisti atlaisvinti iki vasario 1 d. Taigi, jeigu bus rasti rėmėjai, rudenį bus rengiamas Tarybos sprendimas dėl šių patalpų nuomos ne konkurso būdu, o jeigu nebus rasti rėmėjai, tai rudenį bus rengiamas Tarybos sprendimas dėl šių patalpų viešo nuomos konkurso. Bet kokiu atveju Taryba priims sprendimą dėl tolimesnio šių patalpų panaudojimo“, – sakė V.Lajauskaitė.

Paklausus, ar savivaldybė sąjungoms siūlė alternatyvų, V.Lajauskaitė teigė, jog savivaldybės atstovai siūlė Kinematografininkų sąjungai ir Lietuvos kino mėgėjų sąjungai kartu su „Skalvijos“ kino centru, „Meno aviliu“ ir „Vaikų žeme“ vykdyti veiklą vienose patalpose, esančiose Goštauto g. 2. (buvusioje Š.Barto studijoje).

Pasiteiravus, ar yra daugiau kultūros organizacijų ar sąjungų, kurių atstovai sulaukė reikalavimo išsikelti iš savivaldybei priklausančių patalpų, V.Lajauskaitė sakė: „Nuo 2016 m. vidurio Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino nekilnojamojo turto valdymo strategiją, kuria siekiama mažinti panaudos sutarčių skaičių ir tik socialiai reikšmingą veiklą vykdančioms organizacijoms siūlyti nuomotis už lengvatinę kainą. Likus maždaug metams iki sutarčių pabaigos yra pradedama nagrinėti kiekviena atskira sutartis. Dalis patalpų naudotojų pradeda mokėti lengvatinę nuomos kainą, dalis patalpų naudotojų atsisako patalpų, o su dalimi patalpų naudotojų savivaldybė atsisveikina.“

Kaip teigė Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos patarėjas Arūnas Malinovskis, Kinematografininkų sąjunga dėl susidariusios situacijos į ministeriją kreipėsi praėjusią savaitę. „Artimiausiu metu bus svarstomos visos galimybės“, – sakė A.Malinovskis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs