Knygoje "Iš dviejų renkuosi trečią" Dalia Staponkutė gvildena šiuolaikinio žmogaus, gyvenančio, dirbančio ir kuriančio tarp kelių kultūrų ir šalių, problemas, jo pasirinkimų, kelioninio ir kūrybinio gyvenimo temas. Autorė toliau tęsia antrąja tėvyne jai tapusio Kipro temą, pradėtą pirmojoje knygoje, tačiau šįkart detaliau, asmeniškiau, intymiau pasakodama apie savo kaip lietuvės moters ir motinos, kaip žmogaus, siekiančio profesinio pripažinimo, pasirinkimus, apie Rytų Viduržemio kultūros naujojo amžiaus laikais paieškas ir atradimus, gyvenimo už Kipro ribų alternatyvas.
Knygoje, rašomoje iš ego perspektyvos, išryškėja pasakotojos, kuri yra lietuvė motina, santykis su kiprietėmis dukromis, asmeniniai praeities ir Lietuvos kaip vidinės tėvynės išgyvenimai, sąlyčio su naujomis emigrantų bendruomenėmis gludinamas ilgai trukęs susitaikymas su salos tikrove. Romano pasakojimas persunktas nuojautos apie neišvengiamą gyvenimo kelionę ieškant savo „trečiosios“ šalies – intelektinės saviraiškos.
Rašytoja Giedra Radvilavičiūtė šitaip įvertino Dalios Staponkutės rašymą: „Nuo pat pirmųjų esė D. Staponkutė – galbūt čia „kaltas“ filosofinis rašytojos išsilavinimas – stengėsi suvokti save kitoje kultūroje, atskleisdama tą suvokimą kaip didžiulį analitinį darbą. Ji nuolat reflektuoja ir fiksuoja savo – a) lietuvės, b) intelektualios moters, c) mamos – asmenybinį kismą tomis aplinkybėmis, kurios žmogų arba „ištapatina“, arba sutvirtina jo šaknis.“
Literatūriniame performanse Vilniaus knygų mugėje, kartu su knygos autore, dalyvaus Londono alternatyvaus meno atstovė, viena iš Dalios Staponkutės naujojo esė romano herojų – turkė kiprietė Alev Adil. Šios įdomios menininkės kūryboje ryškus nuolatinės kelionės tarp tėvynių – Kipro, Anglijos ir Turkijos – motyvas. Alev Adil migruoja ne tik tarp tėvynių, bet ir tarp saviraiškos, veiklos formų. Ji dėsto kūrybinį rašymą Grinvičo universitete, kuria poeziją, režisuoja performansus Tate galerijoje, tiria literatūrą apie prisiminimus ir migruojančio žmogaus „tranzito“ būsenas, išplėsdama „teksto“ sampratą iki vadinamojo erdvinio rašymo – skaitmeninės išraiškos, gyvojo performanso – formų.
Didžiąją dalį renginio užims iš anksto surežisuotas Dalios Staponkutės ir Alev Adil literatūrinis performansas. Tarp prozos skaitymų A. Adil ves su autore poetinį „dialogą“ kita – anglų – kalba, skaitys savo kūrybos eiles, cituojamas D. Staponkutės esė romane – apie Vilnių, Kiprą ir kitas, „trečiąsias“ šalis. A. Adil padės atskleisti antrąjį rašytojos „aš“, šmėkšliškąjį ir diogeniškąjį, nuolatos išryškėjantį jos esė romane kaip naujos šalies nuojauta. Performanso tikslas – pavaizduoti kelionę kaip tikrą ir įsivaizduotiną, kaip susidvejinimą kelionėje ir tapsmą kitu žmogumi, pradedančiu kalbėti kita kalba. Tuo siekiama iliustruoti šiuolaikinio žmogiškojo tranzito temą – iš vienos tapatybės, minties, kalbos, šalies – į kitą, į tai, kas įsivaizduotina, siektina. Nors autorė ir jos herojė yra labai skirtingos, kelionės idėja jas susieja, padaro artimesnes, panašesnes.
Autorės dialogą su heroje „iš kitos šalies“ pagyvins moderatorės, filosofės, Algio Mickūno „kelionių filosofijos“ tyrinėtojos Lauros Junutytės ir filosofo, patyrusio dviejų tėvynių gyvenimą, Daliaus Jonkaus įžvalgos.
