Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui skirta paroda „Žmonės, kuriantys Lietuvą“, pirmą kartą buvo eksponuota prieš metus, 2021 m. kovo 5–18 d. Vilniaus skaitmeninėse miesto vitrinose, kuriose sostinės gyventojai ir svečiai išvydo A. Aleksandravičiaus įamžintus 125 portretus. 2021 metų vasarą paroda pradėjo kelionę per Lietuvą – buvo eksponuojama Šiauliuose, Birštone, Utenoje, Elektrėnuose, Ukmergėje. Šįmet paroda tęsia kelionę – jau aplankė Mažeikius, Trakus, Rokiškį, Jonavą ir Panevėžį.
Profesionalaus meno paroda „Žmonės, kuriantys Lietuvą“ kviečia prisiminti pastaruosius tris nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius kūrusius ir kuriančius grožį žmones, nepamirštamas emocijas, visą tai, kas įvardijama kultūra, tai, ką siekiama perduoti ateities kartoms.
„Daugiau nei tris dešimtmečius savo idėjomis, veikla ir darbais Lietuvą kūręs ir kuriantis mūsų šalies intelektualinis branduolys vertas ypatingos pagarbos ir dėmesio. Šių išskirtinių asmenybių vertybės, ryškūs kūriniai ir ypatingas kūrybinis potencialas ne tik praturtina Lietuvos kultūrą, istoriją, aplinką, bet ir telkia bei skatina ja domėtis, įkvepia didžiuotis savo valstybe“, – sako parodos iniciatorius Vilniaus kultūros centro direktorius Paulius Jurgutis.
Parodoje Klaipėdoje bus eksponuojama 30 išskirtinių, per kelis dešimtmečius Algimanto Aleksandravičiaus nufotografuotų, pripažinimą, aukščiausią įvertinimą ir garbingiausią apdovanojimą už kultūros ir meno kūrinius pelniusių nepriklausomos Lietuvos šviesuolių portretų.
„Nuo paskutinės Algimanto Aleksandravičiaus parodos Klaipėdoje prabėgo kone septyneri metai, todėl ypatingai norisi atkurti gimtojo miesto ir menininko ryšį bei bendrystę. Būtent dėl to, manome, kad autorius, eksponuodamas savo parodą „Žmonės, kuriantys Lietuvą“, suburs bibliotekos lankytojus ir klaipėdiečius pamatyti jo žvilgsnio į Lietuvos menininkus, ir nebylų, bet iškalbingą, menininkų atsaką į mus. Ši paroda ypatinga tuo, kad joje susitinka dvi aukštos meninės vertės – fotografo profesionalumas ir menininkų atsidavimas. Ši sintezė sukuria įstabų rezultatą, kurio norisi mėgautis“, – džiaugdamasi, kad Klaipėdoje gimusio fotografo atrastas žvilgsnis į žmogų itin išsiilgtas ir labai lauktas, sako Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Kultūros renginių organizatorė Agnė Zabrynė.
Šis unikalus, solidžios apimties Lietuvoje ir Europoje garsaus fotografo Algimanto Aleksandravičiaus – geriausio Baltijos šalių ir Europos portretisto apdovanojimus pelniusio, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP), Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės nario, projektas išpildytas labai konceptualiai. Daugiau nei šimtą personalinių parodų surengusio fotomenininko ir šešiolikos fotoalbumų autoriaus dėmesio centre – žmonės. Portretai stebina jų kūrėjo įžvalgų aštrumu ir išskirtiniu talentu.
„Pats nustebau savo fotoarchyve radęs 125 Nacionalinių kultūros ir meno premijos laureatų portretus. Tai tikras lobis! Tai mūsų iškiliausieji, išskirtiniai savo kūrybine energetika bei talentu meno pasaulio atstovai, turintys savo gerbėjų ir mokinių, kurių ne vieną yra paskatinę kūrybiniam skrydžiui ar kilniam poelgiui. Žavimės jų kūryba ir su pagarba pasakojame vaikams ir anūkams, kad tai – žmonės, kuriantys Lietuvąׅ. Džiugu, kad kasmet laureatų gretas papildo šeši nauji menininkai. Akivaizdu – mes turime ateitį“, – džiaugdamasis, kad gyvena su jais viename laike ir galėjo įamžinti šiuos pamatinius tautos riedulius, sako taip pat Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas fotografas A. Aleksandravičius.
Kasmet Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, kaip aukščiausiu išskirtinio menininko braižo ir kūrybos pripažinimu, įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat per visą gyvenimą sukurti kūriniai. Premijos laureatus, įvertinusi visuomenės pateiktų kandidatų veiklą Lietuvos kultūros ir meno kontekste, atrenka ir iki 6 premijų skiria speciali komisija. Nuo 1989 m. šiomis premijomis apdovanota daugiau kaip 200 asmenų.
Parodos iniciatorius – Vilniaus kultūros centras.
