Paroda „Senieji Prūsijos žemėlapiai“ parengta minint Reformacijos 500 metų jubiliejų. Bibliotekoje pirmą kartą eksponuojami XVI–XX a. kartografijos darbai. Tai yra seniausi bibliotekos istorijoje kada nors eksponuoti dokumentai – žemėlapiai iš AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V.) archyvo ir Rytų Prūsijos mylėtojų draugijos „Nidden“ kartografijos rinkinių, kuriuos surinko šios draugijos steigėjas Aleksandras Popovas.
Parodoje „Senieji Prūsijos žemėlapiai“ eksponuojami originalūs kartografijos kūriniai, kuriuose vaizduojama Prūsija, jos sienų kaita įvairiais laikotarpiais. Dalis žemėlapių skirti Lenkijos karalystei ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei bei jos kaimynėms, tarp kurių Prūsijos Kunigaikštystė, vėliau tapusi karalyste.
Vieni seniausių parodoje eksponuojamų kartografijos kūrinių – PRVSSIAE REGIONIS SARMATTIAE IR PRVSSIAE DESCRIPTIO. Tai žemėlapiai iš pirmojo pasaulyje modernaus atlaso „Theatrum Orbis Terrarum“, parengto žymaus viduramžių kartografo A. Ortelius. Šis atlasas leistas 1570–1630 m. įvairiomis kalbomis. Įspūdingi senųjų žemėlapių kartušai, kuriuose vaizduojami valstybių valdovai – Jonas III Sobieskis (1629–1696) ar Frydrichas I (1657–1713). Ne mažesnį įspūdį palieka 1820 m. datuojamas ant popieriaus akvarele pieštas 1757 m. Klaipėdos pilies apsiausties planas.Dydžiu išsiskiria K. Hennenbergerio 1863 m. išleistas Prūsijos žemėlapis (pirmą kartą išleistas 1576 m.), klijuotas ant drobės ir sudarytas iš 9 dalių. Kitas ant drobės klijuotas žemėlapis – 1854 m. išleistas F. Handtke Rytų Prūsiją vaizduojantis itin smulkus žemėlapis.
Naujausias – XX a. šeštajame dešimtmetyje išleistas „OSTPREUSSEN-WESTPREUSSEN-DANZIG“ vaizdų žemėlapis. Garsiausių pasaulio kartografų parengti žemėlapiai – įvairaus mastelio ir detalumo, spalvinti ranka, dažnai primenantys ne kartografinį, navigacinį darbą, o meno kūrinį.
Istorikas Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas skaitys pranešimą „Klaipėdos istorinės kartografijos rinkimas Klaipėdos universitete“.
