Teatrališka programa apjungs tris B. Kutavičiaus kūrinius, sukurtus 1975–1980 metais. Du iš jų – II styginių kvartetas „Anno cum tettigonia“ ir „Mažasis spektaklis“, pasak kompozitoriaus, yra tie kūriniai, „nuo kurių prasidėjo viskas. Jie žymėjo naują, visiškai naują kryptį lietuvių muzikoje. Kai visi Lietuvos kompozitoriai ieškojo savo kūryboje visų tų dodekafonijų, aleatonikų ir kitų šiuolaikinių skambesių, aš staiga pasukau visiškai nauju keliu...“
„Mažasis spektaklis“ aktorei, dviem smuikams ir dviem fortepijonams sukurtas pagal Sigito Gedos eiles. „Vienai aktorei skirtas spektaklis nėra specialių efektų pilnas reginys. Tai – santūrus kinų ar japonų teatrui artimas vyksmas, kuriame svarbūs net ir nedideli pokyčiai, pauzės.“ (Austė Nakienė)
B. Kutavičius nemažai kūrė pagal S. Gedos žodžius. Tačiau poetas niekada nė vieno teksto nerašė specialiai jam: kompozitorius pats atsirinkdavo tai, kas būdavo reikalinga. Pasak S. Gedos. „B. Kutavičius labai jaučia literatūrą ir poeziją, sakinio struktūrą, žodį, turi tikrą intuiciją. Tame, ką jis daro, labai gerai jaučiama Europos muzikinė tradicija ir jos atsinaujinimo galimybės – kaip ir moksle, šaknų ieškoma pasauliniame kontekste. Per giminystę atsiveria labai gražus dvasinis horizontas – visi žiūrim į tą pačią saulę. B. Kutavičiaus kūryba nedingsta mūsų girdimos muzikos sraute. Jos garsai įgyja keleriopą jėgą. Toks jausmas, kad tai ne kompozitoriaus sugalvota, o kažkieno duota harmonija, kurioje asmenybė ištirpsta. Muzika byloja kaip kosmogoninės struktūros elementas. Žmogus ir kiti pasaulio komponentai stoja į vieną gretą. Čia konfrontuojama su europietiškąja vertybių hierarchija, sukuriamas savas kosminės tvarkos modelis.“
B. Kutavičius vienas pirmųjų lietuvių muzikoje ėmė naudoti magnetofono juostoje įrašytą muziką, skambančią kartu su gyvai atliekama. Tai vyksta ir styginių kvartete „Anno cum tettigonia“ („Metai su žiogu“), kuriame kompozitorius atsiskleidė kaip puikus formos meistras, sugebantis ją idealiai susieti su idėja. Kūrinys struktūriškai apima 365 taktus – tiek, kiek metuose yra dienų. Japonų mitologijoje žiogas yra metų simbolis, todėl metų tėkmė kūrinyje matuojama labai preciziškai.
„Anno cum tettigonia“ buvo parašytas Elżbietos ir Krzysztofo Pendereckių festivaliui Luslavicuose.
Kompozitorius prisimena, kad ilgai negalėjo pradėti darbo, kol vienąkart nesusapnavo, „kad tai yra kūrinys iš 365 taktų, 1 taktas – viena diena, kas „savaitę“ nauja nata atsiranda, kas „mėnesį“ varpas suskamba.“ Taip gimė „Anno cum tettigonia“, tapęs vienu originaliausių lietuviškų kūrinių styginių kvartetui.
Muzikologės Rūtos Gaidamavičiūtės teigimu, „iki nepriklausomybės atgavimo Kutavičiaus muzika buvo nepalaužtos ir nekompromisinės kūrybos simbolis. Įvairaus lygmens simboliais, ženklais ji asociatyviai priešpriešino laisvę ir nelaisvę.“ Vienas tokių pavyzdžių – kantata „Du paukščiai girių ūksmėje“. Indų poeto Rabindrantho Tagorės tekstu sukurtame kūrinyje girdimi laisvai skraidančio ir narvelyje tupinčio paukščių balsai. Juos perteikia gyvas ir įrašytas skambesys, naudojama aleatorinė notacija. Strykinė fortepijono technika kuria rytietišką koloritą, o vietomis specialiai paruoštas fortepijonas skamba kaip mušamasis instrumentas.
Pasak muzikologo Lino Paulauskio, „kraštinių kantatos dalių garsynas – ilgi tęsiami, kartkartėmis siaurais intervalais glisanduojantys tonai, išplėstinės fortepijono technikos – asocijuojasi su Indijos muzika, sykiu yra tai, ką galėtume laikyti pirmuoju drone music atveju lietuvių kompozitorių kūryboje. Kontrastingoje vidurinėje kantatos dalyje antifoniškai kaitomi dainininkės ir instrumentininkų gyvai atliekami bei jų pačių fonogramoje įrašyti pasažai atkuria laisvojo paukščio ir narvelio paukščio ginčą.“
Teatrališką B. Kutavičiaus kūrinių programą režisuoja Birutė Mar, joje pasirodanti ir kaip dainuojanti aktorė. Kūrinius atlieka Agnė Stančikaitė (sopranas), Eglė Čeponaitė (obojus), Klaipėdos kamerinio orkestro styginių kvartetas: Konrad Levicki (I smuikas), Tomas Cinelis (II smuikas), Anna Luiza Aleksandrow Bertash, (altas), Kornelija Kupšytė (violončelė), taip pat Gaivilė Simaitytė, Kristina Budvytytė-Mejerė (fortepijoninis duetas).
