Metraštį „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien '15“ sudaro keturi skyriai: „Gyvas archyvas“, „Šiandienos atodangos“, „Atradimai“ ir „Šalia fotografijos“.
Leidinio skyrių „Gyvas archyvas“ sudarė Vilma Samulionytė. „Keldama klausimą, kokios fotografijos turėtų būti šiame skyriuje, kokiu nors būdu ištrauktos iš tų kaupyklų, galiausiai nusprendžiau, kad man pačiai būtų įdomiausia matyti šiame skyriuje vis dar neregėtus, tačiau tam autoriui nebūdingus darbus. Taip norėjosi atrasti nekunčišką Kunčių, nesutkišką Sutkų, nemacijauskišką Macijauską ir nebutyrinišką Butyriną. Manau, iš dalies tai pavyko. Be abejo, neapsieita be tikrųjų archyvų senbuvių Paulinos Mongirdaitės ir grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio. Iš jų kūrybos pasirinkau taip pat nelabai tipiškus tam laikui sprendimus“, – savo atrankos kriterijus pristatė V. Samulionytė.
Atrenkant fotografijas skyriui „Šiandienos atodangos“, buvo orientuojamasi į pastaruoju metu vykstančius fotografijos meno procesus. „Pradėdamas darbą bandau apsibrėžti kelias principines taisykles, kad būtų galima spręsti, kada kamuolys atsidūrė užribyje ir ar reikia įskaityti pergalingą tritaškį. Deja, deja, kaip paaiškėja finaliniam švilpukui artėjant, visos taisyklės gali būti tokios pat kintančios, kaip ir pati atvaizdų reikšmė – taki ir nevisiškai apibrėžta“, – sakė skyriaus sudarytojas Gytis Skudžinskas.
Skyrius „Atradimai“ skirtas naujai pasireiškusiems autoriams, galintiems papildyti menininkų gretas bei svariai prisidėti prie fotoraiškos įvairinimo. Šio skyriaus sudarytoja Agnė Narušytė apie atrankos kriterijus sakė: „Nenoriu spėlioti, ar (ir kokios) būsimų fotografijos krypčių užuomazgos slypi mano atrinktų autorių darbuose. Užduodama keturis klausimus vertinau, kas įdomu dabar: ar kūrinys kelia naujų minčių fotografijos ir meno istoriją išmanančiam profesionalui? Neigiamai atsakius į šį klausimą, atkrito daug senomis idėjomis besiremiančių kūrinių. Kiti klausimai: ar kūrinys siūlo intriguojančią fotografijos panaudojimo formą, bent jau Lietuvos kontekste? Ar kūrinys yra aktualus socialiniame, politiniame ir filosofiniame dabarties kontekste? Ar įdomu būtų apie kūrinį parašyti?“
Jurijus Dobriakovas, sudaręs skyrių „Šalia fotografijos“, pristatė savo refleksijas: „Fotografija yra labai turtingas ir įdomus apmąstymo objektas. Tačiau neišvengiamai ateina akimirka, kai nuo jos grynos formos ir su ja susijusių „klasikinių“ teorinių problemų (laikas, mirtis, (ne)tikrumas, tapatybė, reprodukcija, aura, pasaulio „kolekcionavimas“ ir t. t.) šiek tiek pavargsti, kaip ir nuo bet kurios kitos išraiškos formos, kai praleidi per daug laiko su ja. Tuomet norisi bent trumpam atsitraukti, pažvelgti kažkur už fotografijos ribų, susitelkti į keistesnes jos mutacijas ar naujas evoliucines stadijas. Juolab kad „kasdienis“ fotografijos naudojimas, ypač samplaikoje su naujausiomis vizualių ir nevizualių duomenų rinkimo ir apdorojimo technologijomis, neretai aplenkia teoretikų refleksijas ir kelia naujus klausimus, kurie nebūtinai yra susiję su jau gerai pažįstamomis ir ne kartą aptartomis fotografijos savybėmis.“
Leidinio pristatymo ir parodos atidarymo metu dalyvausiantys sudarytojai aptars šias ir kitas metraščio sudarymo bei šalies fotografijos tendencijas ir atsakys į susirinkusiųjų klausimus.
Fotografijų paroda „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien. Šiandienos atodangos“
Paroda sudaryta iš metraščio „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien '15“ skyriuje „Šiandienos atodangos“ publikuojamų autorių darbų. Fotografijos šiame skyriuje tarsi savaime turi atitikti nūdienos aktualijas, bet tai visuomet pavojinga ir labai nesunkiai galima nuslysti į radikalius kraštutinumus. Be abejo, jų leidinyje esama, tačiau parodai atrinkti nuosaikesnių fotomenininkų darbai. Galbūt daugelis sakytų, kad Algimanto Aleksandravičiaus portretų šviesa visiems iki skausmo pažįstama, bet be jų mes prarastume tikrai svarbią dalį šiandienos procesų. Algio Griškevičiaus mizanscenas taip pat galima traktuoti kaip autorinio braižo triumfą. Šalia jo taip pat sau ištikimas Aleksandras Ostašenkovas. Kitam parodos flangui atstovauja permanentiškai atsinaujinantis Algirdas Šeškus. Dalyvauja ir nemažas būrys jaunesnės kartos autorių, nors jų negalėtume įvardinti „nežinomaisiais“ – tai Donatas Stankevičius, Berta Tilmantaitė, Artūras Morozovas. Parodoje pristatomi ir ne tik fotografijos lauke dirbantys menininkai, tokie kaip Aurelija Maknytė ar Vilma Šileikienė. Ir nors leidinyje „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien '15“ galima išvysti dar platesnę amplitudę šiandien vykstančių procesų, bet ir paroda leidžia apčiuopti Lietuvos fotografijos pulsą.
Iš viso parodoje pristatoma 15 autorių ir 40 jų sukurtų darbų. Tai Algimantas Aleksandravičius, Mindaugas Ažušilis, Algis Griškevičius, Juozapas Kalnius, Aurelija Maknytė, Artūras Morozovas, Aleksandras Ostašenkovas, Remigijus Pačėsa, Ramunė Pigagaitė, Vytautas Pletkus, Donatas Stankevičius, Algirdas Šeškus, Marija Šileikienė, Berta Tilmantaitė, Arturas Valiauga.
Paroda veiks iki 2016 m. sausio 3 d.
KKKC Parodų rūmų darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11 – 19 val.
