Tradicinę paveikslo formą laisvai praplečiantys kūriniai komentuoja supantį pasaulį ir kuria erdvę, kurioje meistrystė bei kasdienybė, utopija ir vartotojiškos visuomenės kritika susilieja į procesualią visumą išplėstinės tapybos kontekste. Paroda veiks iki lapkričio 12 dienos.
Beveik tiesmuki paveikslai
Pasak meno kritiko Eero Karjalainen, „tapyba kaip meno rūšis tempiasi sunkų bagažą. Aktyviausiai tyrinėjama, aktyviausiai perkama – ir, ko gero, aktyviausiai produkuojama – meno forma daugeliui menininkų ir menotyrininkų atrodo prislėgta visos šios naštos. Ką dar pasakyti apie tapybą, kai tiek daug jau padaryta bei pasakyta? Galima drąsiai teigti, kad tapyba pasiekė savotišką oksimorono būvį: jos vaidmuo muziejuose ir vadovėliniuose pavyzdžiuose neginčijamas, tačiau šiuolaikinio meno infrastruktūrose ji ne visada priimama kaip savaime suprantamas dalykas, nėra itin matoma. Paradoksas slypi pačioje matomumo sąvokoje, nes tapybos recepcijos pokytis tapo akivaizdus ir giliai įleido šaknis. Jau nebeįdomu ką nors atpažinti kaip tapybą; dėmesys į ją krypsta veikiau kaip į meninės veiklos sritį.
Aukščiau pateiktos pastabos – pagrindinis istorinis ir metodologinis kontekstas, į kurį patenka ir Hennos Aho bei Kaijos Hinkulos dueto paroda „Tokiomis sąlygomis / Under Conditions“, pristatoma KKKC Parodų rūmuose. Tai taip pat vienintelis pastovus parodos, kuri yra nuolatiniame judesyje, niuansas. Šį judesį, kurį sudaro nauji tapytojų darbai, galima apibūdinti kaip tam tikrą dvigubą choreografiją: menininkių ir erdvės bei parodos lankytojų erdvėje.
Tuo nenorima pabrėžti teatrališkumo, bet veikiau atkreipti dėmesį į parodos konstrukciją – iš tiesų, ji primena sceną. Paroda mezga aktyvų santykį su pasauliu, bet ji taip pat yra žaidimas su savomis taisyklėmis.
Vis dėlto parodoje „Tokiomis sąlygomis / Under Conditions“ nėra nieko mistiško. Nuorodos į šį pasaulį čia tokios tiesmukos, jog, iš tiesų, netgi sunku jas pavadinti nuorodomis. Parodos kūriniai tapybą, kaip meno rūšį, interpretuoja tapybos priemonėmis. Taigi, taikomos taisyklės yra griežtos ir laisvos tuo pat metu“.
Šiuolaikinio meno kūrėjai iš Suomijos
Kaijos Hinkulos kūryba priklauso išplėstinės tapybos sričiai, kurioje įprasti dvimačiai paveikslai virsta skulptūrinėmis ir erdvinėmis patirtimis. Šiame išplėstiniame lauke spalvos, dažai ir kompozicijos, pažįstamos iš tapybos tradicijos, derinamos su skulptūros metodais ir laiko-erdvės menais. Suomijoje gyvenanti Kaija Hinkula Helsinkio dailės akademijoje baigė menų magistro studijas. Ji yra surengusi personalinių parodų ir dalyvavusi grupinėse parodose Suomijoje bei užsienyje, jos darbų yra Suomijos valstybinėje depozitinėje meno kolekcijoje ir Helsinkio meno muziejuje.
Henna Aho – tarpdisciplininė suomių menininkė, žinoma dėl abstrakčių, didelių, medžiagiškų konstrukcijų, tapybą derinant su rankomis austa tekstile. Menininkė yra gavusi stipendijų, kūrybinių rezidencijų ir užsakymų iš Kone fondo, Suomijos kultūros fondo, Suomijos menų skatinimo centro ir paneuropinio mokslinių tyrimų projekto „Justheat“. Magistro laipsnį įgijo Helsinkio dailės akademijoje ir Helsinkio menų ir dizaino universitete. Jos darbai buvo eksponuojami visoje Suomijoje: Wäinö Aaltonen muziejuje, Turku meno salėje, Mänttä meno festivalyje ir kitur. Hennos Aho kūryba pristatoma keliose Suomijos kolekcijose: Helsinkio meno muziejuje, Oulu meno muziejuje, Turku miesto muziejuje, Turku taikomųjų mokslų universitete ir Suomijos nacionalinėje galerijoje.