„Man, kaip sūnui asmens, kuris buvo autorius, pasiūlė tokį meno kūrinį priimti. Pagal teisės aktus, prieš sunaikinant skulptūrą, tai turi būti pasiūlyta autoriui arba jo teisių perėmėjui. Pradžioje buvo mąstoma dalį nugriauti, o metalinę dalį perkelti į Grūto parką. Šiandien išvis nebematau pastarojo parko prasmės, nebesuprantu, kokią idėją šiandien ji gali nešti. Taigi, nenorint apskritai sunaikinti arba perkelti tėvo kūrinį į Grūto parką, kilo mintis apie kūrinio gyvenimo pratęsimą – supjaustyti metalą ir gautas lėšas pervesti Ukrainai“, – teigė J.Vertulis.
Jo manymu, Klaipėdos savivaldybė teisingai pasielgė. Todėl jis linkėtų kitiems Lietuvos miestams pasekti panašiu pavyzdžiu: „Teisinis reglamentavimas savivaldybėms, kurių teritorijose stovi atitinkami objektai, palieka sprendimo laisvę.“
Iš viso už „Kardo“ varį kariams Ukrainoje keliauja 5529,84 Eur (be PVM), be to, rangovas „Plungės lagūna“ pridėjo papildomus 3000 Eur, teigė J.Vertulis.
Skulptoriaus J.Vertulio sukurtas paminklas – tarp dviejų skydų nuleistas kalavijas – šioje vietoje buvo atidengtas 1975-aisiais. Po penkerių metų memorialą papildė skulptoriaus Rimanto Dauginčio sukurta ir Vakarų laivų remonto įmonėje išlieta trijų karių skulptūrinė kompozicija.
TAIP PAT SKAITYKITE: Klaipėdoje pradėti sovietinio monumento demontavimo darbai.
Pasak sūnaus, kalbant apie „Kardą“, reikėtų išskirti kelis dalykus: „Tai, ką autorius iš tiesų turėjo omeny, papasakoti negaliu ir pats, ko gero, nebesužinosiu, nes mano tėtis jau miręs. Kita vertus, ilgainiui šis objektas įgavo tam tikras asociacijas. Pradžioje jis buvo įgavęs nekilnojamųjų kultūros vertybių statusą, kuris dabar panaikintas.“
Pašnekovas 15min patikino, kad džiaugiasi savivaldybės sprendimu nugriauti šią skulptūrą: „Panašu, kad per laiką susiformavo asociacijos su okupacija, okupantų stiprybe, kietumu.“
Ar J.Vertuliui kyla dvigubų jausmų, nes griaunamas jo tėčio kūrinys? Pašnekovas tai mato iš platesnės perspektyvos, kaip procesą: „Kažkas tarybiniais laikais kepė duoną, kurią valgė okupantų karys, tačiau nereiškia, kad tas duonos kepėjas kolaboravo. Anuomet žmonės tiesiog užsiėmė amatais.“
„Nebereikia ieškoti būdų, norint pateisinti monumentus, kurių ryšys su okupantu susiformavo per tam tikrą laiką. Kas dar turi nutikti, kad mes pradėtumėm apsivalyti? Jeigu sakome, kad okupacija buvo tragedija, be to, mes dar matome kažkokius okupantą aukštinančius objektus, vadinasi, kažkas yra negerai... Mūsų pozicija nėra išbaigta“, – teigė J.Vertulis.
