Senais laikais takus šeimininkės pamesdavo ant grindų, kad kojoms būtų šilčiau. Jie nebūdavo raštuoti – ausdavo spalvotomis juostomis iš visokiausių atraižų, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Nuausti kalėdinį „Metų taką“ klaipėdiečius pakvietusios etnokultūros specialistės sako, kad jo spalvų ritmas turės ir prasmę.
„Žmogus, pradedi žingsnį – pirmas takelis per kambarį. Paskui jau takelis per kiemą, paskui per kaimą, per miestą, per šalį. O dabar – aplink žemę važiuoja, plaukia, skrenda visaip“, – kalba Elena Matulionienė, Klaipėdos etnokultūros centro vyr. specialistė-koordinatorė.
Staklės, kuriomis audžiamas klaipėdietiškas metų takas, – autentiškos, kone šimto metų senumo.
„Jos yra mano mamos amžiną atilsį. Ir jose audė ir mano močiutė, mama audė, aš audžiau ir dukra audžia. Tiesiog jos nėra iš bet kur – yra daug su jomis dirbta“, – priduria E.Matulionienė.
Pirmuosius sprindžius išausti suskubusios klaipėdietės sako, kad sėsti į tikras dideles stakles tenka pirmą kartą.
„Tai maišosi ir siūlai, ir viskas ne taip iš karto. Ilgiau paaudus, gal ir lengviau būtų. Mokykloj ausdavau juosteles ir netgi su raštais ir nešiodavom juosteles ant kaklo“, – pasakoja miestietė Lida Lysenko.
Išbandyti senąsias stakles, įausti sprindį, ar du – kiek jau kantrybės užteks, klaipėdiečiai kviečiami kiekvienos darbo dienos popietėmis. Per tris savaites norima nuausti 60 centimetrų pločio ir ne mažiau nei 20 metrų ilgio „Metų taką“.
Į bendrą darbą šaltais ir tamsiais Advento vakarais etnokultūros centro specialistės klaipėdiečius kviečia rinktis jau ketvirtus metus. Vakarodami jie jau numezgė daugiau nei 20 metrų ilgio šaliką, nuaudė šimtaraštę juostą ir nupynė žmogaus ūgio šiaudinį sodą.
