Ekspozicija, pristatanti mažą šio kūrėjo išskirtinai gausios ir brandžios kūrybos dalį – tai pagarbus nusilenkimas ir padėka jam už gyvenimo atkaklią ir prasmingą ištikimybę pašaukimui ir menininko misijai.
Ypatingo ryškumo ir turiningumo kūryba tarsi paslėpė kūrėjo viešą gyvenimą, beveik nematomą ir negirdimą, skurdų ypatingų įvykių, garsių likimo viražų ar sensacijų. Ranka, 1968 m. Vilniaus dailės institute paėmusi pieštuką ir teptuką, laikė juos 43 metus fiksuodama nesibaigiančią gausybę vaizdų, temų, išgyventų metų kaitoje atliepdama aistringam vidiniam pašaukimui ir beveik nepalikdama dėmesio kasdienybei.
Žinoma, kad Vydas Pinkevičius gimė 1949 metų lapkričio 9 d. Šiaulių rajone Gruzdžių miestelyje, ten mokėsi. 1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą studijuoti freskos pas prof. Sofiją Veiverytę. 1973 m. baigė ir atvyko į Klaipėdą. Tai beveik ir viskas. Tiesa, tarnavo Tarybinėje armijoje, tačiau ten jau buvo dailininkas bei parsivežė nuostabių piešinių ir temų kūrybai.
Grįžęs namo su grafike Felicija Kačenskaite sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus Vido (vėliau tapusiu puikiu vargonininku), pradėjo dirbti Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykloje. Ten dirbo iki mirties. Tai ir viskas.
Viskas? Biografijos faktais – taip, bet... Tie, kas buvo jo dirbtuvėje, sukrėsti ir apstulbę matė – čia jo visas gyvenimas, jo dienos ir naktys, mėnesiai ir metai. Čia jo galva, rankos ir širdis čia – tarp tūkstančių gilių, prasmingų, ryškių, spalvomis žėrinčių tapybos drobių, dešimčių tūkstančių meistriškų puikios plastikos ir turinio piešinių. Kūrinių, pripildžiusių beveik visą jo dirbtuvės erdvę ir, rodos, įelektrinusių orą. Iš čia išėjo apie 50 personalinių kūrybos parodų, daug kūrinių pasiekė muziejus, galerijas, privačius namus ir gyvena savo tylų ir prasmingą gyvenimą. Jų dalis bus pristatoma retrospektyvinėje parodoje „Tapyba – gyvenimas“ KKKC parodinėse erdvėse.
