Festivalis yra įtrauktas į CIOFF (tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO) festivalių kalendorių. Tarptautinio folkloro medunešio svečiai iš Baltarusijos, Gruzijos, Indijos, Italijos, Latvijos, Norvegijos, Portugalijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos miestų – daugiau kaip 800 dalyvių – sudūzgės į Klaipėdą. Prie paminklo „ARKA“ (didžioji scena), jomarke (Danės skvere, prie paminklo „Arka“, prie skulptūros „Žvejas“), Meno kieme per 4 dienas vyks bemaž 50 įvairių renginių. Festivalio metu užsienio svečiai pristatys savo krašto tradicines dainas, muziką, šokius, tautinio kostiumo savitumus. Nepamirštas bus ir Mažosios Lietuvos regiono folkloras, tradicijos, šio krašto amatininkai.
Dainos ant vandens
Festivalio pirmąją dieną, liepos 14 d., 16.30 val. Danės upė (nuo Pilies tilto iki Biržos tilto) suskambės užsienio svečių ir Lietuvos folkloro ansamblių dainomis. 11-asis folkloro festivalis „parbėgs“ lydimas gausaus folkloro mylėtojų, puoselėtojų būrio bei pasitiktas klaipėdiečių šypsenomis, plojimais. Nuo pirmųjų rengtų festivalių auginta „Dainos ant vandens“ tradicija atgyja – festivalio dalyviai mums dainuos iš laivų. Festivalio organizatorius Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras tikisi, jog šis reginys pritrauks ir vasarojančius turistus.
3 parodos – Klaipėdai
Festivalio metu bus pristatytos net 3 skirtingos parodos. Liepos 14 d. 18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) atidaroma Lietuvoje žinomo meistro Egidijaus Virbašiaus paroda „Tradiciniai muzikos instrumentai“, bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda „Lietuvininkų kraštas: istorija, kultūrinė savastis ir paveldas“, kuri bus eksponuojama Meno kiemo dirbtuvių languose. Trečioji ir proginė Klaipėdos etnokultūros centro 25-mečiui skirta paroda atidaroma liepos 15 d. 17.30 val. prie paminklo „Arka“, šia išskirtine proga pamatysite archyvinius foto kadrus, kuriose gal surasite ir save?.
Šeimų kiemas. Amatai, tradiciniai žaidimai, pramogos
Festivalio jomarke įsikurs „Šeimų kiemas“, kur tris dienas (liepos 15-17 d. 12-17 val.) vyks žaislininkų edukacijos, veiks tradicinių žaidimų aikštelė, triūs auksarankiai amatininkai. Prie „Žvejo“ skulptūros įsikursiančio Šeimų kiemo šeimininkas – folkloristas, tradicinių žaidimų čempionatų Lietuvoje rengėjas – Jonas Kavaliauskas teigia ir primena, jog Klaipėdos krašte per įvairias šventes pagrindinė linksminimosi forma buvo žaidimai. Organizatoriai kviečia praleisti laiką su šeima bei dalyvauti tradicinėse pramogose.
Kameriniai koncertai folkloro gurmanams
Etnoskanautojus šeštadienio vakarą kviečiame į Klaipėdos dramos teatrą, kur žiūrovus įtrauks išskirtiniai renginiai. „Lino laikas“ – tai vientisas audio/video kūrinys. Judančio vaizdo projekcijai naudojamos fotografijos, su lino darbais susijusių atributų vaizdai (audiniai, prieverpstės ir pan.). Taip stebėtojui/klausytojui palaipsniui atskleidžiama praeito laikmečio dvasia, „lino kančia“. Su video vaizdais darniai jungiasi savitas sutartinių skambesys, nukeliantis mus nežinia kur: į praeitį/ateitį? „Lino laike“ siekta išsaugoti sutartinių savitą intonavimą – archajišką artikuliaciją, siekimą balsus gerai „sumušti”, anot senųjų giedotojų, „susidaužti” kaip varpus. Tokį senovišką giedojimo būdą yra įsisavinusios grupės TRYS KETURIOSE giedotojos, jau daug metų kartu giedančios sutartines. Projekto sumanytoja etnomuzikologė Daiva Vyčinienė, vizualiosios projekto dalies autorė Jurgita Treinytė-Jorė.
Durgash Kanwal (tabla, darbuka, mušamieji), Kartikeya Vashisht (bambukinė fleita, dambrelis, įvairūs kiti tradiciniai indų pučiamieji instrumentai) – profesionalūs Indijos klasikinės instrumentinės muzikos propaguotojai. Jie yra gyvosios indų Raga muzikos tradicijos perėmėjai bei atlikėjai nuo pat jaunystės, ilgametės savo koncertinės veiklos metu kūrybiškai bendradarbiaujantys su daugelio pasaulio šalių bei tradicinių muzikos kultūrų atstovais. Muzikantų repertuare – indų klasikinė, tradicinė muzika bei improvizacinio pobūdžio kūriniai.
Tarptautinis tradicinių giesmių koncertas
Kiekviena tauta savo kultūroje turi neįkainuojamų tradicinės liaudies kultūros paminklų. Giesmė – tai giedama malda, įkultūrintos krikščionybės vaisius, skirtingas ir tuo pačiu išliekantis autentiškas tikėjimo turiniui. Šių metų folkloro festivalyje „Parbėg laivelis“ turėsime puikią galimybę liepos 17 d., sekmadienį, pasiklausyti autentiškų tradicinių liaudies giesmių, atliekamų profesionalų ir folkloro kolektyvų – kiekvienas pasirodymas – savitas lobis, kalbantis apie tikėjimą per giesmę, apie tautos kultūrą ir pačią tautą. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6) 12.00 val. – Šv. Mišios už liaudies giesmininkus, po šv. Mišių – Tarptautinis tradicinių giesmių koncertas.
Tradicinės folkloro dirbtuvės
Festivalio dalyvius ir svečius kviesime nepraleisti tradicinių folkloro dirbtuvių, kuriose visi atėję turės progą susipažinti ir pasimokyti Mažosios Lietuvos dainų, sutartinių, tradicinio vyrų dainavimo bei autentiškų norvegiškų šokių. Folkloro dirbtuvės – smalsiems ir žingeidiems.
„Jomarkas“
Festivalio „Parbėg laivelis“ jomarkas žavės tradicinių gaminių gausa ir grožiu, kvies pirkėjus prisiliesti prie gamybos proceso, supažindins su krašto tradicinių amatų meistrais. Jomarkas pasklis liepos 15-17 d. Danės skvero pakrantėje (prie paminklo „Arka“, prie skulptūros „Žvejas“ ). Jomarke šeimininkausianti etnologė Gražina Kadžytė kvies į Klaipėdos krašte tradicišką kafijos gėrimą, kurios metu kalbins Klaipėdos miesto kultūros žmones, įvairių iniciatyvų autorius, festivalio svečius.
Jaunimui – „Pamatai“
Liepos 15-16 d. Senamiestyje, Dienovidžio skvere vyks etnoveiksmas jaunimui „Pamatai“. Klaipėdos jaunimą ir ne tik, į šį skverą kviečia Klaipėdos etnokultūros centro draugai – jaunųjų amatininkų gildija „Krikragaa“.
Lauksime Jūsų ir tradiciniuose festivalio renginiuose (koncertuose, tradicinių šokių „Vožinyje“, pasidainavimuose) ir pirmą kartą rengiamuose – vakare prie lopšio (visai šeimai), vyrų dainų koncerte bei teatralizuotoje Klaipėdos krašto karčemoje. Organizatoriai tikisi, jog tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“ suburs ne tik etnofanus, bet ir etninę kultūrą atrandančius ir vis ieškančius...
