Pernai birželio 12-ąją skulptorius Regimantas Midvikis pabaigė paskutinį savo kūrinį – skulptūrinį ekslibrisą E. Hemingvėjaus „Seniui ir jūrai“, ir išėjo. Palikęs mums iškilius savo darbus – ir sukurtas, bet dar nepastatytas, ir jau gyvenančias savąjį gyvenimą skulptūras. Tarp pastarųjų – ir, pasak paties kūrėjo, jo trys didžiosios „M“: Mindaugas, Mažvydas ir Miltinis.
Memorialinėje parodoje pristatoma paskutinioji kūrėjo skulptūra ir iki šiol neeksponuotos R. Midvikio pastelės. Šiuos kūrinius sąlygiškai taip pat galima būtų suskirstyti į tris „M“: Motina. Meilė. Mirtis. Pasak parodos kuratorės Aldevinos Sturienės, šios trys didžiosios „M“ vaizdžiai atspindi R. Midvikio kūrybos leitmotyvus.
Kartu tai ir simboliai, nusakantys me
nininko santykį su pasauliu. Motinos simbolis R. Midvikio darbuose reiškėsi per gamtos, tėvynės, žemės vaizdinius. Tai jėga, kuri netelpa viename žmoguje, tai pirmapradis visa ko gimimas, gyvybės ir gyvenimo nenutrūkstantis vyksmas. Motina – tai meilės aukuras, besąlygiška šviesa. Meilės šviesą ir jėgą dailininkas intuityviai sieja su grožio, gėrio pradu. Meilė – tai harmonija ir susitaikymas su pasauliu. R. Midvikio pastelės darbai moko pamilti pasaulį savo viduje, nes pasaulis, esantis žmogaus viduje, yra didesnis. Mirtis... Šią mįslingą būtį dailininkas gvildeno kaskart, kai mirties šešėlis prisiartindavo. Ji atėmė iš jo žmones, su kuriais skulptorius kūrė savo pasaulį. Lėtai, vieną po kito, ji išsivedė juos. Kas ji? Tamsa, o gal šviesa ir amžinybė? Šių būties apmąstymų fone gimė dalis R. Midvikio darbų, plačiai atveriančių jo sielos gelmes.
„Pasaulis yra nepakartojamas amžinas vyksmas. Įsižiūrėdamas į tai, ką kuria gamta, juntu, kokia vitališka jėga vykdo visas metamorfozes. Ta jėga persmelkia ir mus, ir mes tampame amžinojo vyksmo laikinais išgyventojais. Nepaprastai jaudinantis yra pajūrio kraštovaizdis, kur taip ryškiai susilieja stichijos – dangus, žemė ir vanduo. Čia stiprus santarvės su pasauliu, „bendros buities“ jausmas. Čia randu tos vitališkos jėgos apraiškas, išraiškos būdus, netikėtus derinius savo kūrybai. Mano paveiksluose nėra realių vaizdų. Tai gamtos vyksmo erdvė, kupina energijos. Tai pasaulis, pamatytas kitokiu, vidiniu matymu, tačiau realus dvasiniam ryšiui“, – rašė Regimantas Midvikis.
Apie autorių Regimantą Midvikį
Regimantas Midvikis (1947–2015) gimė Tauragės r., Eidintų kaime. 1971 m. baigė Valstybinio dailės instituto (dabar Dailės akademija) Skulptūros fakultetą. Nuo 1975 m. gyveno Klaipėdoje, 2000 m. persikėlė į Tauragę. 1994 m. jam skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Surengė personalines parodas Klaipėdoje ir Vilniuje, sukūrė daug monumentalių skulptūros kūrinių: Rainių kankiniams, Kražių skerdynėms atminti, Simonui Daukantui Lenkimuose, Martynui Mažvydui Klaipėdoje, Karaliui Mindaugui Vilniuje, Žemaičių apygardos partizanams Telšiuose, Juozui Miltiniui Panevėžyje, Kęstučio apygardos partizanams Tauragėje, Lietuvos vardo tūkstantmečiui Klaipėdoje, kompoziciją seniesiems dievams Patrimpui, Perkūnui, Patulai Rambyne, Oginskiams Rietave ir kt. 2017 m. bus atidengtas paminklas broliams Vileišiams Vilniuje.
Paroda veiks iki 2016 m. spalio 9 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.
