Naujajam cirkui būdingomis judesio technikomis išsiskiriančio spektaklio idėją jau daug metų nešiojosi baleto šokėja Inga Briazkalovaitė, „anksčiau vis neatsirasdavo tinkamos progos tokiam dideliam, į viešumą einančiam renginiui. Jis vis būdavo neaktualus. Bet vien artėjantis oficialus teatro uždarymas prieš rekonstrukcijos darbų pradžią pasirodė labai tinkamas spektaklio išėjimui iš už teatro pastato sienų, į jo išorę“.
Neįprastą spektaklį režisavo teatro režisierė Rūta Bunikytė. Anot jos, tai pirmas kartas Klaipėdoje, kai bendram šokiui prie profesionalių užsienio artistų prisijungs muzikinio teatro baleto artistai. „Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro siena taps vertikalia scena skirtingų žanrų šokėjams. Specialiai kuriama muzika ir video projekcija leis pažvelgti į teatro metafiziką. Jei sienos prabiltų... Teatras, tai ne pastatas, o žmonės jame. Jie ir aplink juos kuriasi paraleliniai pasauliai, verda aistros, griūna ir kuriasi nauji gyvenimai. Tai – mūsų teatras, gyvas, aistringas, naujas, bet kartu ir pažįstamas senas. „Kalbantis bokštas“ – tai reveransas teatro žiūrovams, teatro žmonėms, teatro istorijai“, pasakojo R. Bunikytė.
Spektaklis bus rodomas po teatro baleto trupės vertikalaus šokio meistriškumo kursų „Vertikalė, oras, horizontas“, kuriuos Gridin‘s Group mokymu centre Klaipėdoje veda minėto „Bencha Theatre“ nariai. Šis olandų teatras pasižymi spalvingais, originaliais pasirodymais, kurie gali būti apibūdinti kaip priklausantys naujajam cirkui ir išsiskiriantys „Cirque di Soleil“ stiliumi. Oro akrobatika šios trupės kūriniuose persipina su gyva muzika, šokiu.
„Baleto trupė, kaip ir kiti teatro kolektyvai nuolat tobulėja. Scenos žmonės visada turi būti aukščiausios meninės parengties. Bendras darbas su olandais šokėjams suteiks galimybę pažvelgti į visiškai naują judesio būdą Manau tai tiek teatro šokėjams, tiek žmonėms, kurie ateis pažiūrėti spektaklio, bus atradimas, praplėsiantis suvokimą apie tai, koks gali būti šokis“, apie meistriškumo kursų naudą kalbėjo teatro vadovas Jonas Sakalauskas.
Po pirmųjų kursų dienų I. Briazkalovaitė vos tramdė jausmus, „esame euforijoje, labai džiaugiamės unikalia patirtimi. Įsivaizdavome, kad bus sunku, bet nenumanėme, kokie iš tiesų pojūčiai apims. Sunkiausia surasti vertikalę – atsispirti ne nuo žemės, bet nuo sienelės, arba daug kartų apsisukus rasti, kur kojos, o kur galva. Viską skauda, bet jausmas nuostabus! Nepaprastai geras tas nesvarumo būsenos jausmas – ką noriu pasakyti supras tik tie, kas patys yra jį patyrę“.
Spektaklyje šoksiantis Aurelijus Liškauskas nevengia ekstremalių potyrių, „reikia imti tai, ką siūlo gyvenimas išbandyti save – kitos progos gali ir nebūti. Aišku, didelė atsakomybė, yra rizikos, smalsu ir kaip raumenys atlaikys tokį išmėginimą. Įdomu padirbėti su olandų atlikėjais – tai neeilinės asmenybės“.
Ne per seniausiai militaristiniame televizijos realybės šou „Tikri vyrai“ dalyvavęs šokėjas taip pat kaip ir I. Briazkalovaitė kalbėjo apie vidines ribas peržengti skatinantį laisvo kritimo momentą, „adrenalino labai daug. Nesvarbu, kad esi pririštas, sekundės dalis kai krenti prilygsta valandai. Pasikeičia atramos centrai, pakimbi, be viso to turi dar išlaikyti savo pozą. Virvės nepavaldžios muzikai. Man įdomu, kaip viskas pavyks“.
Teatro vadovas akcentavo spektaklio „Kalbantis bokštas“ unikalumą ir simboliškai prasmingą jo rodymo laiką, „šiame pasirodyme bus jungiamos įvairios raiškos formos į meninį procesą įtraukant sakytum ne scenos elementus – aukštalipių ir alpinistų veiklai būdingas priemones. Tai paskutinis sezono renginys, ir nors dar vasara liksime teatre, bet norime atkreipti dėmesį į tai, kad teatras keisis, kad net neprasidėjus statyboms jis jau kinta. Man asmeniškai muzikinis teatras yra neatsiejama Klaipėdos dalis. Taigi šiųmetis mūsų šūkis „pažįstamas – naujas“ šiuo atveju čia labai tinka“.
