Oratorijos pastatymo kūrėjų ir premjeros atlikėjų komanda išskirtinai klaipėdietiška: muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierė Rūta Bunikytė, kostiumų dailininkė Vilija Šuklytė. Oratorijos libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM. Pagrindinių vaidmenų atlikėjai – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai Valdas Kazlauskas (Vyskupas), Aurimas Raulinavičius (Magistras), Judita Butkytė-Komovienė (Mėmelė). Vokalines partijas taip pat atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai ir choras.
Apie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) ypatingą dovaną garbingą jubiliejų šiemet švenčiančiai Klaipėdai, „Sakmės apie Mėmelburgą“ nešamą žinią pasakoja režisierė Rūta Bunikytė.
– Gal galite papasakoti apie Jums patikėtą ypatingą misiją publikai vizualiai papasakoti Klaipėdos pradžios istoriją?
– Klaipėdos miesto gimtadienio proga kuriamas unikalus muzikinis pasakojimas – oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“. Tai sakmė apie vietą, jos atradimą, pažinimą, patikėjimą ja, meilę jai ir pasišventimą tarnauti savo darbais. Žemės erdvėje, dangaus plote pasigirsta garsas. Jis sulaukia atgarsio žemėje ir taip gimsta dialogas tarp dvasių ir kūrėjo. Dangaus aidų ir žemės pokalbį išgirsta žmogus. Šis dialogas – jo gyvenimo prasmės įžeminimas. Žmogus pradeda regėti: savo minčių atgimimą, gamtos grožį, savo gyvasties prasmę. Jis pamilsta vietą, kurioje yra. Tai nauji jo kūno ir sielos namai. Taip gimsta ji – Klaipėda.
– Buvusios Mėmelburgo pilies vietoje įrengtoje scenoje pristatysime oratoriją, kurią specialiai šiai progai sukūrė du Klaipėdoje gyvenantys broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis Alvidas Remesa OFS ir libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM. Kaip vyksta kūrybinis procesas?
– Kūrybinės komandos gretose taip pat yra kostiumų dailininkė Vilija Šuklytė, kuriai tenka ypatingas uždavinys – vizualizuoti poeziją. Visa kūrybinė komanda kryptingai kalba, susikalba ta pačia meno kalba. Labai džiugu, kad tai įvyko akimirksniu. Šiuo metu yra kuriami kostiumai, rengiamos vokalinės partijos. Scenoje išvysite Klaipėdos miesto gimtadieniui skirtą poetinį-muzikinį kūrinį!
– Kokia ta moteriškąjį pradą įgavusi Mėmelė?
– Visi oratorijos veikėjai seka meilės istoriją. Tačiau tai nėra paprasta meilė moteriai. Meilė Mėmelei – tai meilė upei, žemei, kurioje nori pasilikti, meilė atlaidumui, miestui, meilė pačiam sau. Mėmelė – tai absoliučios meilės kelrodė. Sutikęs ją pajunti naujus jausmus, nori daryti ryžtingus sprendimus, kurie susiję su nauja pradžia, švariu nauju tavo istorijos lapu. Oratorijoje sakoma „mes kursime sodą, kaip danguje, taip ir ant žemės, vilties rožynų sodą“. Šios ateities vizijos įgyvendinimui kostiumuose norėtume naudoti gamtos augalų detales. Minimali jų simbolika kalbės žmogaus, gamtos ir poezijos kalba. Tai žmonijos vilties rožynų sodas.
– Jums teko statyti įvairių žanrų kūrinius, o oratorijas?
– Oratorijai tenka suteikti sceninį pavidalą pirmą kartą.
– Publika turi išvysti šį reginį, nes tai...
– ...muzikinė poezija, suteikianti galimybę asociatyviai prisiliesti prie mūsų miesto sukūrimo istorijos. Tai šviesus pasakojimas apie viltį. Pagrindiniai šios istorijos akcentai – drąsa turėti viziją ir ryžtas ją įgyvendinti. Taip gimė miesto idėja, taip mes dabartyje ir ateityje galime ją reprezentuoti savo darbais.
