Kalvarijos kalnai – tai keliasdešimties stočių, arba vietų, kryžiaus kelias, įrengtas Jeruzalės apylinkes primenančioje vietovėje. Pirmosios Kalvarijos įrengtos XV a. Ispanijoje dominikonų rūpesčiu. Lietuvoje žymiausios yra Žemaičių Kalvarijos (20 stočių, įrengtos 1637–1639 m.). „Žemaičių Kalvarijos kalnai" giedami nuo XVII amžiaus.
Šiose giesmėse apraudamas Kristaus kančios kelias. Šiandien jas dažniausiai girdime per šermenis, mirusiųjų minėjimus, namuose ir bažnyčiose per gavėnią. Iki XIX amžiaus Kalnai būdavo giedami pritariant senoviniams muzikos instrumentams: birbalams, lamzdžiams, būgnams, kanklėms. Vėliau senuosius medinius muzikos instrumentus ėmė keisti variniai pučiamieji, tačiau pati muzikavimo tradicija, giesmių ir instrumentinio pritarimo melodijos bei stilius buvo išsaugotas.
Tradicinių giedojimų vakaro svečiai – Skuodo krašto giesmininkai, perėmę Šiaurės Žemaitijos regiono liaudiško giedojimo tradicijas ir šiandien giedantys Žemaičių Kalvarijos Kalnus. Skuodiškių giesmes tradiciškai lydi varinių pučiamųjų instrumentų skambesys.
