Koncerte skambės Franzo Schuberto kvartetas „Mirtis ir mergelė“ ir Frédérico Chopino koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1, e-moll. Sukurta XIX-aje amžiuje ši geniali muzika iki šiol nepraranda savo žavesio ir patrauklumo.
Šiuo metu Vilniuje, Paryžiuje ir Ženevoje gyvenanti pianistė M. Rubackytė studijavo Lietuvos konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konsevatorijoje, kur baigė ir aspirantūrą. Solistės pergalė 1981 m. prestižiniame tarptautiniame Liszto–Bartóko pianistų konkurse Budapešte buvo pirmas Lietuvos pianisto pripažinimas tarptautinėje scenoje po 50 metų pertraukos. 1988-aisiais ji stažavo Paryžiuje, o 1990 m. tapo tarptautinio Paryžiaus konkurso „Les Grand Maîtres Français“ nugalėtoja.
Pianistė nuolat koncertuoja visoje Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje bei Azijoje. Jos svarbiausių gastrolių sąraše – Argentina, Urugvajus, Kolumbija, Peru, Čilė, Meksika, Japonija. M. Rubackytės rečitaliai rengiami garsiose koncertų salėse, tarp jų: Londono „Wigmore Hall“, Bonos „Beethoven Haus“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Briuselio konservatorijoje, Antverpeno „deSingel“, Paryžiaus „Salle Gaveau“, Tivolio „Villa d’Este“, Buenos Airių „Teatro Colón“, Mechiko „Auditorio Blas Galant“, Santjago, Rio de Žaneiro „Teatro Municipal“,Tokijo „Casals Hall“, Lenkijos nacionalinėje filharmonijoje, Prahos filharmonijoje, Sankt Peterburgo Imperatoriškojoje kapeloje. M. Rubackytė koncertuoja su įvairiais JAV orkestrais, Santjago „Teatro Municipal“, Egipto operos, Buenos Airių „Teatro Colón“, Singapūro, Malaizijos, Naujosios Zelandijos, Maskvos P. Čaikovskio, Lozanos simfoniniais orkestrais ir kitais kolektyvais.
M. Rubackytė apdovanota Garbės medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūrai“, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, jai įteikti Projekto „LT tapatybė“ ir „Auksinio disko“ prizai, Lietuvos Vyriausybės premija, 2006 m. pianistei skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
M. Rubackytė yra LMTA profesorė, kviečiama vesti meistriškumo kursus visame pasaulyje. Ji taip pat yra tarptautinio Vilniaus fortepijono festivalio įkūrėja ir meno vadovė; šių metų lapkritį rengianti jau trečiąjį festivalį.
Viename interviu, paklausta apie kelią link savo žvaigždės, M. Rubackytė sakė: „Sėkmė – taip, ji aplankė mane, tačiau tam, kad toji viešnia užeitų pro duris, reikėjo būti pasiruošusiai, laukti jos. Juk nė vienas išskirtinis įvykis neįvyksta ten, kur nėra jam pasiruošta, ir nė vienas herojinis atsitikimas nenutinka tam, kuris nėra herojus. Pagrindinė sėkmės sąlyga yra vidinis sėkmės poreikis.“
O nesėkmių, ar jų daug būta? „Žinoma, – atsakė pianistė, – bet aš visada turėjau viltį. Esu iš tų žmonių, kurie visada mato šviesą tunelio gale. Atėjome į šį pasaulį tam, kad paragautume visko, ne tik blizgančio gyvenimo. Vidiniai ir išoriniai veiksniai padaro taip, kad atsiduriame sunkioje situacijoje, o tada mūsų vidinis stuburas išlaiko arba ne. Visi gilūs ir dramatiški išgyvenimai artistui reikalingi, ir kuo jų daugiau, tuo daugiau šviesos.“
„Klaipėdos kamerinio orkestro koncertas su M. Rubackyte – tai žingsnis į priekį, naujo kūrybinio bendradarbiavimo pradžia“, – teigia orkestro meno vadovas M. Bačkus. „Mes nekantraudami laukiame repeticijų su šia išskirtine romantinės muzikos interpretatore. Kartu atliksime F. Chopino I-ąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui. Taip pat šioje programoje pristatysime ir kitą emociškai stiprų kūrinį – Franzo Schuberto kvartetą „Mirtis ir mergelė“. Skambės abiejų opusų versijos styginių orkestrui.“
