Kartu su dramaturgijos bendraautore, režisieriaus asistente Lina Laura Švedaite, kompozitoriumi Arturu Bumšteinu, šviesų dailininku Viliumi Vilučiu, aktoriais Monika Mikalauskaite-Baužiene, Renata Kutaite-Raudoniene ir Vytautu Kairiu, spektaklio dailininkėmis, lėlių kūrėjomis Aušra Bakanaite, Agne Jablonskyte, Gintare Radvilavičiūte ir prodiusere Agne Pulokaite režisierius ryžosi sukurti kūrinį apie Klaipėdą – miestą, kuris ne kartą kilo iš pelenų.
Spektaklio dramaturgija remiasi į Antrojo pasaulinio karo įvykius mieste: 1944 m. rudenį didžioji dalis senųjų gyventojų evakuoti į Vokietiją, į miestą atvykusi Raudonoji armija rado čia vos kelis žmones.
Klaipėda išgyveno milžinišką pokytį, jos atmintyje – skaudus įtrūkis.
Renaud Herbin kartu su kūrybine komanda nusprendė sukurti poetinę dedikaciją šiam įtrūkiui ir ištirti – ką reiškia prarasti atmintį, kaip istorija pasakojama, kai ne viskas prisimenama ar nenorima prisiminti, kas daroma su įtrūkiais, kurio pasakotojo – aktoriaus ar marionetės – istorija tikresnė?
Kadangi istorinis naratyvas yra itin subtilus reikalas, spektaklyje nesiekiama atkurti tiesa – priešingai – pasitelkiama fantazija, kuri taip pat yra savotiška atminties, ypač kolektyvinės, atmaina. „Bučiuojant pelenus“ – tai vienas iš tūkstančio galimų pasakojimų apie tai, kas nutinka, kai miestas praranda atmintį.
Spektaklio premjera Lietuvoje – jau rugsėjo pabaigoje. Spalio 10–20 d. ir lapkričio 5–7 d. „Bučiuojant pelenus“ bus pristatytas Lietuvos kultūros sezono programoje Prancūzijoje, „Le Mouffetard“ teatre Paryžiuje ir „TJP Centre Dramatique National“ Strasbūre. Spektaklį finansuoja Lietuvos kultūros institutas, Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba.
