Šių metų šventės programoje – net du svarbūs akcentai: naujos archeologijos ekspozicijos Pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje pristatymas ir Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo iškilmės.
Jau nuo 12 val. Klaipėdos pilies kiemo aikštėje šurmuliuoti pradės amatininkai, pasirengę pademonstruoti, kaip anksčiau buvo gaminami stiklo karoliukai, siuvami odiniai kapšai ir diržai, gaminami įvijiniai žiedai bei pasaginės segės, muilas, rišamos knygos, kepama ruginė duona. Taip pat lankytojai išvys Klaipėdos renesanso keramikos dirbinių – keptuvių, dubenų, koklių – gimimo procesą, grožėsis dekoruojamomis lėkštėmis.
Viso renginio metu žiūrovų laukia riterių pasirodymai, XVI–XVII a. karybos programa, senoviniai šokiai ir grupės „Ambera“ atliekama instrumentinė muzika, viduramžių karybos rungtys, ginkluotės bei šarvuotės ekspozicija. Šventės dalyviai ir patys galės išmėginti savo jėgas viduramžiško smiginio, žiedų, pasagų ar kirvių mėtymo varžybose.
12.45-13 val., riteriams į Pilies jachtų uostelį kurėnu atplukdžius Klaipėdos miesto vėliavą, įvyks jos pakėlimo ceremonija ant Friedricho bastiono.
14 val. piliavietės aikštėje pirmą kartą viešai bus galima stebėti Klaipėdos kultūros magistrų apdovanojimą. Šiemet šis garbingas titulas kartu su išskirtiniais žiedais atiteks scenografei ir dailininkei Sofijai Kanaverskytei bei modernaus šokio teatro vadovei ir choreografei Agnijai Šeiko-Sarulienei.
Nuo 14 val. iki 18 val. duris lankytojams atvers net kelerius metus kruopščiai kurta nauja archeologijos ekspozicija. Po žemių pylimu įkurtose 800 kv. m. dydžio erdvėse bus pristatoma Klaipėdos pilis ir miestas nuo XIII iki XVIII a., o gausią archeologinę medžiagą informatyviai papildys istoriniai šaltiniai. Vienos ekspozicinės salės chronologinės ribos apims 1252–1525 m., kitos – XVI a. pr. iki XVIII a. pab. Muziejininkai čia ragina atkreipti dėmesį į užkonservuotą XIV–XV a. medieną – griovių įtvirtinimo polius, medinio pastato fragmentus, apžiūrėti gausybę kitokių įdomių radinių, supažindinančių su anų laikų gyventojų kasdienybe, prekybos ypatumais, karyba. Tarp jų – retai Lietuvos teritorijoje randamos piligriminės segės, per 600 žvejybinių kabliukų ir žvejybos įrankių, apie 200 laivų kabių, daugiau nei 200 arbaleto bei lanko strėlių antgalių, atspindinčių žemaičių kovas su Ordino pilies įkūrėjais. Ne vieno smalsuolio akis patraukti turėtų ir seniesiems klaipėdiečiams priklausiusių per 30 renesansinių žiedų kolekcija, taip pat 1727 m. pagamintas sidabrinis monetomis puoštas bokalas su Klaipėdos herbo įspaudu, kurį depozito teisėmis paskolino Trakų istorijos muziejus.
Turistų lankomuose objektuose ieškantiems naujovių bei šiuolaikiškų elementų – solidi modernių technologijų puokštė: 12 interaktyvių kompiuterinių terminalų, 11 projektorių su bene didžiausia Lietuvoje (net 15x6 m!) projekcija muziejaus patalpose, 8 įgarsintos zonos, įvairios hologramos, mažiausių eksponatų apžiūrėjimui – interaktyvūs padidinimo lęšiai, LED ekranai ir t.t.
17.45 val. šventę užbaigs mušamųjų projekto „PERK–UNIJA“ (vad. A. Kažukauskas) muzikinė kompozicija, skirta Klaipėdos miestui.