1791 m. paskelbta Gegužės 3-iosios Konstitucija – pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje rašytinė konstitucija. Tarp šio dokumento iniciatorių buvo paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, švietėjas ir publicistas Hugo Kolontajus, kiti Abiejų Tautų Respublikos didikai. Konstituciją rėmė ir Motiejus Biržiška, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Mykolo Biržiškos protėvis.
Šis dokumentas pradėjo moderniai suprantamo parlamentarizmo bei politinės minties tradiciją Lenkijoje ir Lietuvoje. Terminas „tauta“ Konstitucijoje nusako ne vien tik bajoriją – jos dalimi taip pat įvardijami miestiečiai. Konstitucijoje pažymima tautos kaip valstybės vientisumo ir suverenumo idėja. Ne monarchas su kariuomene, bet kiekvienas valstybės pilietis privalo ginti savo tautos laisvę. Konstitucija, išversta ir į lietuvių kalbą, tapo pirmuoju tokio lygio politiniu, teisiniu lietuvišku tekstu.
1791 m. spalio 20 d. priimtas esminis Konstitucijos papildinys – „Abiejų Tautų tarpusavio įžadas“ – parodė, kad anuometinė Lietuvos visuomenė išsaugojo šalies istorinio atskirumo bei politinio savarankiškumo tradiciją. Įžade nurodoma, kad pagrindinėse bendrose vykdomosios valdžios institucijose Lenkija ir LDK turės po lygiai narių, o institucijų pirmininkai turėjo būti paeiliui lenkai ir lietuviai.
Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus yra paskelbęs 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado metais. Ta proga Lietuvos istorijos instituto kartu su Lenkijos istorijos muziejumi parengta paroda šį pavasarį savo kelionę pradėjo sostinėje, o vėliau taip pat buvo pristatyta Kaune, Kėdainiuose, Panevėžyje bei Šiauliuose. Eksponuojamuose stenduose informacija pateikiama iliustruotai, tekstai – lietuvių ir lenkų kalbomis.
Parodą „Gegužės 3-iosios Konstitucija“ Klaipėdoje lankytojai galės apžiūrėti iki lapkričio 19 d.
