„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 02 02

Branduolinė estetika: kaip atominis pavojus audrina mūsų vaizduotę?

Branduolinė energetika ir jos pavojai reflektuojami menininkų jau ne vieną dešimtmetį. Labiausiai Šaltojo karo metu išryškėjusi atominio karo baimė šiandienos kontekste – Putino agresijos Ukrainoje – vėl sugrįžta. 15min kalbina menotyrininkę dr. Linarą Dovydaitytę, tarptautinio projekto „Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ tyrėją.
Kadras iš filmo „Daktaras Streindžlavas, arba kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“
Kadras iš filmo „Daktaras Streindžlavas, arba Kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“ / Vida Press nuotr.

– Kaip esate minėjusi, branduolinė estetika nėra naujas dalykas. Kodėl ji taip įaudrina mūsų vaizduotę?

– Branduolinė estetika arba atominė tematika mene ir kultūroje atsirado sulig branduolinio mokslo ir technologijų pradžia. Fizikiniai radiacijos ar atomo branduolio sandaros atradimai dar XX amžiaus pradžioje įkvėpė ne vieną modernų menininką ieškoti būdų, kaip, pavyzdžiui, atvaizduoti naują tikrovę – tai, kas nematoma, ko juslėmis nepatirsi.

Populiariojoje kultūroje atominės eros entuziazmą turbūt geriausiai atspindi plačiai paplitę atominio sprogimo „grybo“ vaizdai. Praėjusio šimtmečio šeštajame dešimtmetyje Las Vegase galėjai susiplanuoti vestuvių fotosesiją tokio „grybo“ fone pagal iš anksto skelbiamą antžeminių branduolinių bandymų kalendorių!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“