Vilna Lituaniae Metropolis arba kodėl XVI a. (ypač 6-7-o dešimtmečių) Vilniaus istorijos laikotarpis buvo „aukso amžius“?
Kodėl Vilniaus gerovei itin svarbus buvo nuolatinis Lietuvos didžiojo kunigaikščio buvimas mieste?
Kiek gyventojų XVI a. buvo Vilniuje, kuris atitiko to meto megapolio statusą?
Kaip gyveno „aukso amžiaus“ vilniečiai – pirkliai ir amatininkai – moterys ir vyrai?
Kokia buvo vaikų ir jaunuolių padėtis senajame Vilniuje ir kiek kainavo mokslas?
Kieno namai XVI a. buvo įsikūrę dabartinės Filharmonijos vietoje?
Ir kodėl XVI a. Vilniaus totorius vadintas „Petruku Burbekliu“?
Kaip skamba XVI a. Vilniaus gatvėse verdantis gyvenimas?
Kodėl apie vilniečių gyvenimą „aukso amžiuje“ mes žinome labai mažai? Kuo čia dėtas XVII a. viduryje LDK ir Vilniaus patirtas negandų laikotarpis, kurį istorikai vadina „Tvanu“?
Kokie šaltiniai mus gali atverti tai, kas vadintina „nuostabiąja Vilniaus fejerija“?
Šiuos ir kitus klausimus paskaitoje kėlė bei atsakymų į juos ieškojo prof. dr. Raimonda Ragauskienė.
Norėdami daugiau sužinoti apie Vilniaus „Aukso amžių“ – žiūrėkite paskaitos vaizdo įrašą:
Paskaita „Vilniaus „Aukso amžius“ (XVI a.)“ yra 14-os paskaitų ir diskusijų ciklo „Kelionė per septynis Vilniaus amžius“ dalis.
Šį akademinių renginių ciklą parengė Lietuvos istorijos instituto mokslininkai ruošdamiesi kartu su Lietuvos valstybe ir visuomene švęsti Vilniaus kaip valstybės sostinės paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-ąsias metines.
Renginių ciklo organizatoriai – Lietuvos istorijos institutas ir Vilniaus rotušė.
Informacinis partneris: 15min.