Dėl ko apsispręsta pirmajame susitikime?
Kaip pasakojo laikinojo LKT pirmininko pareigas ėjęs bei dabartinis administracijos direktorius Mindaugas Bundza, pirmiausia susitikime nariai susipažino vieni su kitais. „Manau, kad jie ir taip žinojo vieni kitus iš įvairių kultūros iniciatyvų“, – sakė jis.
„Pagrindiniai klausimai buvo LKT darbo organizavimas artimiausius ketverius metus. Žmonės susipažino su veiklos principais ir priėmė sprendimus dėl strateginių programų paleidimo, kas artimiausiu metu bus išryškinta visuomenėje“, – 15min teigė M.Bundza.
Jis papildė, kad šie sprendimai turės būti įgyvendinti iki liepos vidurio.
Kalbėdamas apie artimiausius darbus, M.Bundza taip pat minėjo ekspertų duomenų bazės papildymą.
Kokią LKT perims A.Pakarklytė?
M.Bundza – LKT pirmininkavo nuo sausio vidurio, kai Daina Urbanavičienė baigiantis kadencijai buvo paskirta kultūros viceministre.
15min teiravosi, kaip M.Bundza vertina LKT, kurią palieka naujajai pirmininkei?
„Šio laikotarpio nevertinu kaip kadencijos. Tai tiesiog buvo keli mėnesiai, kurių metu teko eiti šias pareigas, – svarstė jis. – Tai buvo sudėtingi popandeminiai metai, tačiau, mano požiūriu, su kolegomis tikrai puikiai susitvarkėme.“
Kaip vieną pagrindinių iššūkių jis įvardijo išaugusį paraiškų skaičių, kas reiškia ir išaugusį nefinansuotų ir finansuotų projektų kiekį.
„Galbūt tai visuomenėje nelabai jaučiasi, tačiau ši situacija buvo tikrai didelis krūvis kolegoms administracijoje. Patyrėme įtampą, be to, visos visuomenės psichologinė būsena sudėtinga, todėl natūralu, kad tai tam tikru lygiu persidavė visoms organizacijoms, įskaitant ir LKT, – tikino jis. – Tačiau matome, kad visuomenė reiškia savo perspektyvas ir matymus, kur LKT galėtų judėti pirmyn.“
Pasiteiravus, kaip sekėsi perduoti darbus naujajai LKT pirmininkei Astai Pakarklytei, jis atsakė, kad bendravimas vyko labai intensyviai. „Ji yra kultūros bendruomenei gerai žinomas žmogus, be to, buvo viena iš strateginių organizacijų vadovių. Todėl su LKT vykstančiais procesais yra tikrai susipažinusi“, – tikino pašnekovas.
Administracijos direktorius nesutiko su klausimu, kad A.Pakarklytei gali trukdyti jos veikla muzikos srityje:
„Manau, kad visos patirtys yra prasmingos, jos prisideda prie bendrojo gėrio kūrimo. Tiek žmonės, ateinantys į LKT, tiek jos nariai puikiai supranta – šiai institucijai svarbios yra visos meno sritys ir platformos.“
Ministras išreiškė lūkestį
Kreipdamasis į naujosios kadencijos LKT narius jų pirmąją darbo dieną, kultūros ministras Simonas Kairys linkėjo sėkmės vykdant savo atsakingą ir svarbią misiją.
„Norisi matyti LKT aktyvią ir reaguojančią, atvirą pasikeitimams nuomonėmis. Šios kadencijos metu laukia išties daug iššūkių bei pokyčių, tačiau stengsimės drauge užtvirtinti ir išsaugoti esminius LKT veiklos principus paisant pagarbaus atstumo ir savireguliacijos“, – sakė S.Kairys.
Numatomi pokyčiai
Kaip anksčiau rašyta 15min, šiemet baigiantis pirmajam trejų metų finansavimo periodui, taryba spręs dėl kultūros organizacijų, tarptautinių ir mėgėjų renginių strateginio finansavimo atrankos konkursų. Pagrindinės naujovės – planuojami įvesti finansavimo rėžiai, taip pat užtikrinimas, kad organizacijų ir renginių vertinime dalyvautų tie patys ekspertai, o kultūros organizacijoms numatytos lėšos galės būti skirtos ir asociacijoms, skėtinėms organizacijoms, mėgėjų meno renginiams.
Lietuvos kultūros tarybos strateginio finansavimo paketą sudaro septynios finansavimo programos: tolygi kultūrinė raida regionuose, tarptautiniai muzikos atlikimo meno konkursai, nacionaliniai paviljonai Venecijos šiuolaikinio meno ir architektūros bienalėse, strateginis meno kūrėjų organizacijų finansavimas, strateginis kultūros organizacijų finansavimas, strateginis tarptautinių renginių finansavimas, strateginis mėgėjų meno renginių finansavimas.
Šioms programoms kasmet vidutiniškai paskirstoma apie 7,7 mln. eurų, arba 43 proc. Kultūros rėmimo fondo lėšų.
Lietuvos kultūros tarybai nuo pirmadienio vadovauja muzikologė A.Pakarklytė.
Tarybą sudaro tautinių bendrijų atstovas Dainius Babilas, aktorė Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro ir kino kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė ir etnologė Aušra Žičkienė.