Kartu su solistais Asta Krikščiūnaite (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas), Mindaugu Zimkumi (tenoras), Liudu Mikalausku (bosas) kūrinį atliks Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus), Klaipėdos choras „Aukuras“ (meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas) bei Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (meno vadovas Tomas Ambrozaitis).
Retokai atliekamas kūrinys yra ne tik vienas genialiausių baroko epochos, bet ir vienas iškiliausių chorinės muzikos šedevrų. Beveik visa J. S. Bacho liturginė vokalinė muzika buvo sukurta protestantų bažnyčiai, tuo tarpu Mišios h-moll sukurtos tradicinių katalikiškų mišių pagrindu. Jose slypi svarbiausios būties tiesos, Dievo ir žmogaus ryšys. J. S. Bachas šį kūrinį rašė beveik penkiolika metų. Mišių skambesio išgirsti jam neteko; kūrinys pirmąkart buvo atliktas tik po kompozitoriaus mirties.
Skirtingai nei pasijos, mišios neturi siužeto. Tai malda, kurioje nėra daug žodžių, tačiau jų kartojimas, išgiedant kiekvieną raidę, skatina įsigilinti ir pajusti prasmę.
Mišias sudaro tradicinės penkios dalys: „Kyrie“, „Gloria“, „Credo“, „Sanctus – Benedictus“ ir „Agnus Dei“. Kiekvieną iš jų autorius praplėtė papildomais numeriais: duetais, arijomis, orkestro epizodais, tad visas kūrinys susideda iš 24 numerių. Svarbiausias vaidmuo tenka chorui.
J. S. Bacho Mišios h-moll palieka didžiulį dangiškos vaivorykštės spindėjimo įspūdį. Jose, kaip ir Pasijose pagal Matą ir Joną, kalbama apie svarbiausias būties tiesas, apie krikščionišką meilę, apie Dievą ir žmogų. Pasijose pateikta Kristaus žemiškojo gyvenimo istorija, jo kančios ir mirtis. Užuojautos ašaros, dvasinis sukrėtimas ten atspindi mistinį susiliejimą su Dievu per jo meilę.
Mišiose nėra nieko panašaus. „Tai neperregimas ir aklinas sferinis statinys“ (O. Mandelštam). Arijos, duetai, chorai nesuteikia galimybės užjausti Dievą kaip kenčiančią, mirtingą ir artimą žmogui būtybę. Milžiniško kūrinio prasmė paslėpta nuo klausytojų. Akinanti šviesa, spindintys trimitų tembrai, žėrintis D-dur. Nepermatomas šviesos žiedas, akinantis Dieviškosios esybės spinduliavimas, apjuosiantis absoliučią tamsą. Pagal vokiečių mistikos tradiciją Dievas yra nemateriali substancija – aukso spindesyje švytinti šventenybė...“ (N. Eskina)
Šis monumentalus kūrinys balandžio 9 dieną anksčiau minėtų atlikėjų interpretacijoje taip pat bus atliktas festivalio „Resurrexit“ atidarymo koncerte Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje.
