Knygnešystė tapo Lietuvos XIX a. istorijos fenomenu, tad kovo 16-ąją kasmet prisimenama carinės Rusijos vykdyta lietuviškos spaudos ir draudimo politika bei jai pasipriešinę drąsūs tautos vyrai – knygnešiai. Nors buvo persekiojami, tremiami ir kankinami, jie į Lietuvą gabeno kontrabandą – lietuvišką spaudą ir ją platino.
Nuslopinus 1863 metais prasidėjusį sukilimą, Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba, o nuo 1864 m. visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu. Tokiems reikalavimams lietuviai priešinosi. Tačiau pradėję nuo nedidelių baudų, rusai vis jas griežtino. Pasirodžius lietuviškiems laikraščiams ir raginimams nepasiduoti rusinimui, imperijos administracijos organai gavo teisę bausti nusikaltėlius, konfiskuoti ir deginti lietuvišką spaudą. Knygnešiai priešinosi ne tik rusų kalbai, bet ir rusų tikėjimui, mat Rusijos imperijos represijos buvo nukreiptos ir prieš katalikybę. Dėl to pirmosios spaustuvės, kurioje būtų leidžiamos maldaknygės lietuvių kalba, Mažojoje Lietuvoje finansavo vyskupas Motiejus Valančius. Iš ten leidiniai buvo slapta gabenami per sieną knygnešių. Skaičiuojama, kad spaudos draudimo metais vien rusų pasieniečiai konfiskavo apie 100 tūkst. lietuviškų leidinių, o kiek dar jų buvo nusavinta visoje Lietuvoje.
1904 m. gegužės 7 d. draudimas panaikintas, lietuviškai spaudai lotyniškom raidėm pradėta taikyti tokia pat tvarka, kaip kitai spaudai.
Apie Jurgį Bielinį
Jurgis Bielinis buvo ne tik Lietuvos knygnešys, bet ir publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. Jis laikomas Vidurio ir Vakarų Lietuvoje veikusio draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo tinko įkūrėju. Jis ne sykį buvo įkliuvęs caro žandarams, bet vis ištrūkdavo. Už J.Bielinio sugavimą buvo siūloma didelė premija. Jis gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. Mirė eidamas pėsčiomis į Vilnių, į Lietuvių konferenciją, kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu.
1936 m. Kaune buvo pastatytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus ansamblis ir įrengtas Knygnešių sodelis, kuriame pastatytas ir legendinis skulptoriaus Juozo Zikaro paminklas „Knygnešys“ bei Knygnešių sienelė – žymiausių knygnešių garbei.