Kristupas Sabolius – rašytojas ir filosofas, kurio mokslinių interesų centras sukasi aplink žmogaus vaizduotės ir kūrybiškumo temą. Anot jo, nėra rašytojo, kurio nebūtų įmanoma tyrinėti vaizduotės požiūriu, nes vaizduotė -pagrindinė rašytojų materija.
Paradoksalu, kad kūriniuose mes visuomet ieškome kažkokios tikrovės
„Paradoksalu, kad kūriniuose mes visuomet ieškome kažkokios tikrovės. Tai gali būti ir pramanyta tikrovė, bet jos paieška siejasi su tuo, kiek kūrinys mus gali kažkuo įtikinti. Tai siejasi su sukurto pasaulio logika. Tikroves mums siūlo Tolkienas, juo labiau mums jas siūlo poezija. Tikrovės tikras tikrumas ir sužadina mūsų vaizduotę“,– sako K.Sabolius. - Geras literatūros kūrinys visuomet dirba su mūsų vaizduote, o kai skaitomas kūrinys ją paliečia menkai, jis tampa neįdomus.“
Savo paskaitą jis pradėjo kalbėdamas apie Samuelį Beckettą ir jo kūrinį, kuris siūlo pamėginti įsivaizduoti vaizduotės pabaigą, mirusiojo vaizduotę. Remiantis S.Beckettu, kai mes norime nužudyti savo vaizduotę, nustoti įsivaizduoti, ji pradeda dirbti dar stipriau.
Kai mes norime nužudyti savo vaizduotę, nustoti įsivaizduoti, ji pradeda dirbti dar stipriau
Jo teigimu, nuo vaizduotės pabėgti neįmanoma. Pasakojant apie šį autorių, K.Sabolius klausytojams parinko ir kelias Becketto citatas, padedančias pamatyti nematomą.
„Baltas šapelis pasiklydęs baltumoje. Tai vaizduotės mirtis, kuri mums sukuria iškreipą vizijų logiką“,– pasakojo jis. Šiomis Becketto mintimis paskaitos lektorius brėžė vaizduotės ribų kontūrus. Kalbėdamas apie kūrinius jis pabrėžė, kad teksto tikrovę įplieskia būtent vizijų jėga.
„Tekstas siejasi su energija, nors yra statiškas kūrinys. Tekstai yra silpni, jie pasiduoda interpretacijai, jie nebeturi autoriaus, bet jų jėga slypi energijos sankaupoje. Tą būklę, kai tarsi nieko nėra, kai būna panaikinamos visos prasmės, jie paverčia energija. Tekstas mums kaip svetimkūnis, tai tėra raidės, padėtos prieš mūsų akis, bet mes tas raides skaitome ir mes staiga regime vizijas, meilę, neapykantą. Raidės pavirsta mūsų sąmonės, sielos judėjimu“,– kalbėjo K.Sabolius.
Tekstas mums kaip svetimkūnis, tai tėra raidės, padėtos prieš mūsų akis, bet mes tas raides skaitome ir mes staiga regime vizijas, meilę, neapykantą
Susirinkusiems buvo pristatytas ir kitas XIX a. prancūzų filosofas Albertas Spaieras, kuris nagrinėjo vaizduotės veikimą ir sukūrė „vaizdų aušros“ terminą. „Vaizdų aušra“ sujungia žodžių ir vaizdų santykį.
„Kai girdime žodžius, mes niekada nematome ryškaus vaizdo. Išgirdę žodį "milijonierius" mes nematome nuotraukos, matome kontūrus, galbūt kokio nors pažįstamojo blankų veidą, aukso spalvą, bet ne pilną vaizdą. Tie pusėtini reginiai ir yra vadinamoji vaizdų aušra, kuri atsiranda ir mums skaitant. Tai ir vėl yra energija, priverčianti mus nujausti ateinančią viziją. Tai – įtampos situacija. Vaizduotė nekuria mums vaizdinių, ji dirba kaip jėga, o ne kaip technika“,– aiškina paskaitos lektorius.
Dar vienas kūrėjas, padėsiantis suprasti vaizduotę, yra Williamas Blake'as. K.Sabolius pasakoja, kaip šis autorius, gyvendamas savo vizijų pasaulyje, perkūrė viską, kas yra sukurta.
Gyvendamas savo vizijų pasaulyje V.Blake'as, perkūrė viską, kas yra sukurta
„V.Blake'as aprašo vaizduotės geografiją, jos vietas. Jo sukurtas miestas Golgonoza yra pasipriešinimas kapitalistiniam Babilonui. V.Blake'as vaizduotę įvardija stipriausiu ginklu, kuriuo besiremdamas jis sukūrė savo religiją, savo teisę ir savo mokslą. Jis siūlė perpiešti nusistovėjusį pasaulį, kuriame mes gyvename. Bet norint, kad V.Blake'o tekstai jus įtrauktų, privalote tikėti jo vizijomis“,– sako K.Sabolius.
„Jei norite sugyvinti vaizduotę, turite panaikinti vaizdą. Geriau įsivaizduoti obuolį padės girdimas jo kandimo garsas, bet ne pačio obuolio vaizdo kūrimas mintyse. Norint pamatyti citriną, reikia įsivaizduoti, kaip spaudžiate ją rankoje“,– moko K.Sabolius.
Įsivaizduokite ugninį vandenį ir jūsų vaizduotėje įvyks magija. Įtampoje slypi vaizduotės jėga
Dar viena citata, pristatyta paskaitoje, priklausė Noamui Chomsky'ui: „Bespalvės žalios idėjos įnirtingai miega.“ Kristupo Saboliaus teigimu, nardant po vaizduotės gilumas, lengva pastebėti, kad būtent prieštaros suaktyvina vaizduotę.
„Įsivaizduokite ugninį vandenį, ir jūsų vaizduotėje įvyks magija. Įtampoje slypi vaizduotės jėga“,– sakė jis.
