Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad nuo projekto parengimo iki jo įgyvendinimo praslinko 10 metų. Memorialo kompozicinę struktūrą sudaro 3 plastiniai formantai:
-
Pagrindinė traukos ašis – laiptų tiesi linija, kylanti į 25 metrų kalvą ir orientuota vakarų kryptimi.
-
Viršutinė terasa – mažųjų architektūros formų – betoninių blokų, tarsi pravėrusių žemės paviršių, kompozicija su 1137 žuvusiųjų partizanų pavardėmis ir slapyvardžiais, Kęstučio apygardos rinktinėmis ir 7 apygardos vadų duomenų tekstais.
-
Vertikalus akcentas – 15 metrų aukščio lauko koplyčia su 19 metrų aukščio nerūdijančio plieno kryžiumi – simbolizuojantys amžiną veržimąsi, tikėjimą, bet kartu ir rimtį, pagarbą žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Memorialo architektės Virginija Bakšienė ir Dominyka Usonienė, konstruktorius Paulius Kliukas, statybininkai - Saulius Matelis, Renatas Lekečinskas, Stasys Bružas ir Gediminas Bružas.
Nors Memorialą gaubė lengvas kelių laipsnių šaltukas, ore tvyrojo dulksna, o pamiškėje medžiai buvo pasipuošę balta šarma – į kalną nepertraukiama grandine kopė suvažiavę į iškilmingas apeigas žuvusiųjų partizanų giminės, Šv. Mišias aukosiantys Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.