Kodėl KKI sektorius yra reikšmingas klestinčio Vilniaus elementas, kokį indėlį jis įneša, kuriant nacionalinį ir tarptautinį miesto įvaizdį, bei kaip derėtų skatinti KKI ir NVO sektorių bendradarbiavimą su savivalda – tik keletas iš daugybės reikšmingų klausimų, į kuriuos vasario 21 d. bandys atsakyti kandidatai į sostinės merus.
Tarp jų – Valdas Benkunskas, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Eglė Radvilė, Tomas Vytautas Raskevičius, Lukas Savickas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ir Artūras Zuokas. Diskusiją moderuos Bielini group partnerė, „design thinking“ ekspertė, inovacijų strategė dr. Živilė Glaveckaitė, taip pat įvadinį pranešimą skaitys „Lietuva 2050“ strategijos ekspertas, Vilniaus universiteto prof. Jonas Dagys. Renginys vyks Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Anot NKIKIA direktorės Editos Sabalionytės, politikų diskusijų ir debatų organizavimas jau yra tapęs viena iš tradicinių NKIKIA veiklos sričių, o artėjant rinkimams į Vilniaus miesto merus, tokie renginiai tampa dar aktualesni.
„Nuolat skatiname dialogą tarp politikų ir kūrybinio sektoriaus profesionalų, siekiame sudaryti terpę ne tik diskusijai, bet kad išsakytos mintys vestų pokyčių link bei taptų ilgalaikiais sprendimais. Šio renginio pavadinimą – „Kultūra augina miestą. Ar miestas augina kultūrą?“ – pasirinkome neatsitiktinai, nes matome, kad kūrybinė bendruomenė suteikia didelę vertę Vilniui – didina jo patrauklumą, kuria socialinę ir ekonominę vertę, tačiau ar KKI sektoriui skiriamas pakankamas dėmesys sostinėje?
Todėl mums itin svarbu išgirsti, kaip šį sektorių augintų ir stiprintų būsimas meras ar merė. Neabejojame, kad tokie renginiai kaip šis taip pat gali padėti rinkėjams apsispręsti ir už ką atiduoti savo balsą“, – sako NKIKIA valdybos pirmininkė Živilė Diavara.
KKI sektoriaus potencialas iki galo neišnaudojamas
Pasak Lietuvos dizaino asociacijos pirmininko Algirdo Oranto, aktyvus žmonių dalyvavimas kultūrinėje veikloje gerina jų gyvenimo kokybę ir gerovę, didina galimybes ir pasirinkimus, tad norint gerinti Vilniaus miestiečių gyvenimo lygį, KKI sektoriaus ignoruoti negalima.
„Miestai ir miesteliai yra ekonomikos, kultūros ir socialinių sričių inovacijų centrai, tai – transformuojančios platformos. Tačiau vietos valdžios institucijos dar ne iki galo išnaudoja šį miestų potencialą. Norint sukurti naują, kultūriškai jautrų miesto plėtros modelį, kultūros
praktikos ir vertybių vaidmuo jame turi būti aiškiai pripažintas, remiamas ir visapusiškai integruotas į planavimą ir politiką“, – sako A.Orantas.
Baltic Film & Creative Tech klasterio direktorius Romanas Matulis, pratęsia, kad kalbinant į Vilnių iš viso pasaulio atvykstančius kino industrijos atstovus, dažnai girdima, jog miestas yra gyvas, jame vyksta labai daug kultūrinių renginių, o tai tampa svariu argumentu grįžti čia filmuoti dar kartą.
„KKI sektorius jau seniai nebėra tas, kuris valstybei generuoja tik sąnaudas – tai turėtų suprasti ir politikai. Pagal visus parametrus ir požymius esame industrija, kurios nauda Vilniui skaičiuojama šimtais milijonų eurų.
Todėl ir miesto kūrybinės infrastruktūros sukūrimą bei palaikymą reikėtų traktuoti kaip investiciją, kuri be tiesioginės ekonominės naudos palaiko daugybę verslų ir sukuria tūkstančius darbo vietų. Tuo pat metu tarptautiniai kino projektai kelia Vilniaus žinomumą pasaulyje iki neregėtų aukštumų. Visi faktai ir skaičiai yra ant stalo – tereikia miesto valdžios realių veiksmų“, – sako R.Matulis.
Trūksta ilgalaikės strategijos ir vizijos
Pasak Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininkės, kultūros komplekso SODAS 2123 vadovės Danutės Gambickaitės, Vilniaus miestas turi ypatingai turtingą, profesionalų ir kokybišką kultūros lauką, galintį organizuoti didelius ir svarbius renginius, kurie turtintų ne tik vilniečius, bet ir trauktų kitų šalių gyventojus.
„Žinoma, norėtųsi didesnio finansinio dėmesio KKI sektoriui, tačiau daugiausia naudos teiktų tvari ir ilgalaikė strategija. Tai reiškia, kad nors labai svarbu inicijuoti naujas iniciatyvas, dar svarbiau – palaikyti jau esamas, kurios šiais turbulentiškais laikais susiduria su dideliais iššūkiais. Kol kas sakyti, kad turime ilgalaikę Vilniaus miesto kultūros politikos strategiją, negalime. Tačiau ją kurti yra privalu.
Tai turėtų būti kartu su profesionaliosios kultūros bei KKI sektoriaus lauku išgryninta vizija, kuri būtų kiek įmanoma atsparesnė besikeičiančioms kadencijoms ir politinėms jėgoms. Tik tokiu būdu galėsime kokybiškai išnaudoti tikrai nuostabų Vilniaus kultūros lauko potencialą“, – sako D.Gambickaitė.
Jai antrina ir Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė, pridurianti, kad kol kas aiškios strategijos nematyti.
„Visi norime gyventi mieste, kuris būtų pilnas gyvybės, o jame klestėtų gyvasties į sostinės kasdienybę įnešantis KKI sektorius. Būtent dėl to iš būsimos Vilniaus miesto valdžios tikimės konkrečios strategijos ir dėmesio, kuris leistų sostinės kultūrai klestėti.
Vilnius turi potencialo tapti kultūriniu Baltijos šalių regiono centru, kuriame tilptų ir stipriausi tarptautiniai festivaliai, ir alternatyvaus meno scenos. Deja, kol kas nematome nei vienos politinės ambicijos tai įgyvendinti, politinėse programose kultūros ir kūrybinių industrijų sritis minima fragmentiškai, o aiškios strategijos, apimančios visos srities vystymą, nėra.“
Diskusijoje dalyvauti, pasisakyti ir užduoti klausimus kandidatams į Vilniaus miesto merus yra kviečiami ne tik sostinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus atstovai ar šia tema besidomintys asmenys, bet ir kiti miesto gyventojai bei svečiai.