Ne visiems atlyginimai pakelti užtektinai
Joniškio kultūros centro direktorė Gerda Gudinaitė teigė, kad išeinančios Vyriausybės darbo pradžia buvo daug žadanti, tačiau pažadai išpildyti nebuvo. Jos nuomone, atlyginimai buvo pakelti daug mažiau, nei buvo žadėta. „Didesnio indėlio nelabai pajutome“, – teigė G.Gudinaitė. Vis dėlto ji pozityviai įvertino projektinių lėšų paskirstymą.
Tuo metu Prienų kultūros centro direktorė V.Naudžiūtė mano, kad yra kuo džiaugtis. „Dvejus metus iš eilės Vyriausybė ir valdančioji koalicija laikėsi savo įsipareigojimo didinti atlyginimus, nors jie buvo keliami ne tik valstybinių lėšų sąskaita, bet ir didinant krūvį savivaldybėms. Žinoma, paskutinieji metai buvo sudėtingesni, nes, atėjus laikui skinti vaisius, papuolėme į karantiną“, – sakė ji.
„Esame biudžetinis sektorius ir mums yra nustatytas bazinis atlyginimo koeficientas, tai jis kiekvienais metais kilo. Konkrečiai Prienuose mūsų darbuotojų atlyginimai nėra dideli, nes daug kas priklauso nuo savivaldybių. Pavyzdžiui, švietime yra nustatyti konkretūs koeficientai, ar tu dirbsi miesto, ar kaimo mokykloje“, – tęsė V.Naudžiūtė.
Skuodo rajono kultūros centro direktorius Vidmantas Valinskis džiaugėsi, jog „Kultūros asociacijos dėka buvo pastebėti“. Jo teigimu, 2016–2020 metų Vyriausybės dėka buvo pakelti atlyginimai. „Žinoma, tai buvo kompromisinis variantas, nes 50 proc. turėjo pridėti savivaldybė“, – sakė jis.
Raseinių rajono kultūros centro direktorė Inga Šatkauskienė įžvelgia įstaigos veiklos pagerėjimą, kadangi kilo darbo užmokestis. Dėl memorandumo vidutiniškai jis kilo apie 10 procentų.
Atlyginimai kilo ir Kintų Vydūno kultūros centre.
Ar kultūros prieinamumas gerėjo?
Kultūros poreikis, anot kultūros centrų vadovų, vis didėjo. G.Gudinaitė pažymėjo, kad kultūros prieinamumo gerėjimas Joniškyje „tikrai ne Vyriausybės, bet kiekvieno kultūros centro nuopelnas“. Paklausus, ar buvo tam suteiktos sąlygos, ji atsakė, jog šios Vyriausybės darbai buvo „labiau deklaratyvūs nei duodantys naudos“.
Anot jos, priklausomai nuo renginio, Joniškyje į sales kartais lankytojai ir netelpa.
V.Naudžiūtė išryškino, jog Kultūros taryba su tolygios kultūrinės raidos programomis „pajudėjo“: „Nežinau, ar čia šios, ar prieš tai buvusių Vyriausybių pradėti darbai. Bet tai leidžia pritraukti profesionalųjį meną – akademijų dėstytojus, atlikėjus – bei kelti meninį regiono lygį.“
V.Naudžiūtės žodžiais, atvežti spektaklį yra rizikinga, nes tai ne tik brangu, bet ir ne visada lankytojas yra užaugęs iki tam tikrų spektaklių. Ji taip pat džiaugėsi kultūros paso programa.
„Šiais metais pradėsime bendradarbiauti su šiuolaikinio šokio sektoriumi ir mėginsime rengti projektus, kad galėtume pateikti ir šviečiamąją dalį, ir pačius spektaklius, – pasakojo V.Naudžiūtė. – Mes taip pat apsibrėžėme naują tikslinę grupę – šeimos, auginančius labai mažus vaikus.“
Nors pašnekovei sudėtinga buvo įvertinti objektyviai, tačiau, anot jos, Prienuose kultūros paklausa augo. Jos manymu, prie to galėjo prisidėti prieš 10 metų pradėta pastato renovacija, dabar jame yra ir techninių galimybių, ir komforto.
„Mes negalime lygintis su Klaipėda, Kaunu ir Vilniumi, nes įvairioms šakoms finansavimas ten yra didesnis, – teigė V.Valinskis. – Šiemet dėl COVID-19 situacijos Skuodo rajono gyventojams darėme apklausą. Tai daugumos nuomone, žmonės yra patenkinti kultūriniais renginiais. Gal jiems norėtųsi tam tikrų grupių, kurių negalime dėl didelių honorarų prisikviesti. Galbūt dėl to, jog Skuodas mažesnis miestas, jos negali atvykti, tad jaučiame šiokią tokią diskriminaciją. Galiausiai mums patiems visada yra kur pasitempti.“
V.Valinskio manymu, Kultūros taryba projektams skiria mažai finansų: „Mes nebijome rašyti projektų. Labai gerai yra save įsivertinti ir konkuruoti su kitais. Tačiau, palyginus su didmiesčiais, sumos yra menkos.“
Ko kultūros centrams vis dar trūksta?
V.Naudžiūtės teigimu, ne visada darbo rezultatai priklauso nuo politinių sprendimų. „Vertinti tikrai nenorėčiau, nes nesu tame lygmenyje, kuris galėtų leisti įvertinti. Beje, kai kurie dalykai matosi tik praėjus kuriam laikui.“
Pasak jos, karantinas parodė, kad Prienų kultūros centrui reikėtų stiprinti skaitmenines technologijas – galimybes transliuoti bei suteikti mišrią paslaugą. Taip pat reikėtų peržvelgti atlyginimų klausimą. Jos požiūriu, atlyginimas turėtų būti nustatytas valstybinių lygmeniu, o ne paliktas savivaldybėms. Kultūros pasas, jos teigimu, turėtų būti išlaikytas, nes ne visi tėvai nori arba gali savo vaikus vesti į renginius. „Tačiau reikėtų įsitikinti, kad pačios programos būtų aukšto meninio lygio, nes ir iš mokyklų esame girdėję, kad kultūros pasas nėra kokybės ženklas“, – tęsė ji.
Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė taip pat teigė, jog jos vadovaujama įstaiga priklausoma ne nuo Vyriausybės, o nuo savivaldybės vadovų sprendimų.
Pokalbio metu kaip pavyzdį pateikdama savo vadovaujamą Vydūno muziejų pašnekovė pasigedo įstatymo, kurio pagrindu Vyriausybė įsipareigoja bent dalimi lėšų nuolatos išlaikyti įstaigą. „Po karantino gali ateiti tokia krizė, kad pritrūkus biudžeto pirmiausia bus mažinamas finansavimas kultūrai“, – rūpinosi direktorė.
Kaip vieną iš prioritetinių darbų R.Tarvydienė išryškino mėgėjų teatrų veiklos palaikymą. Anot jos, didžioji dalis pinigų skiriama dainų šventės organizavimui. Pasak jos, daugiausia gauta iš prieš tai dirbusios Vyriausybės.
G.Gudinaitės prioritetų sąraše atsidūrė darbuotojų darbo užmokesčio klausimas. Jos manymu, mokytojų atlygis gerėjo, tačiau kultūros darbuotojus pasiekiantys pinigai – katino ašaros. Ji 15min sakė, kad į Joniškio kultūros centrą itin sudėtinga prisikviesti reikalingus specialistus. „Mums trūksta etninės kultūros ekspertų, techninio personalo ir t.t.“, – teigė ji.
Kai kurie kultūros centrai nesutinka su kadencijų įstatymu. Štai 25 metus kultūros lauke vadovaujančias pareigas užimantis V.Valinskio komentaras skambėjo taip: „Tie, kurie gerai dirba ir dirbs, o nenorintys atlikti pareigų gali būti svarstomi pagal Darbo kodeksą.“
„Suprantu jų siekius, – teigė jis, – bet 2023 metais baigsis kadencija ir kaip elgtis toliau? Net ir pateikus prašymą, gali tave išrinkti arba ne. Manau, kad taip šis postas politizuojamas – ar tu lojalus, ar ne? Čia taip pat gali pasirinkti ir savo partietį. Be to, 2023 metais vyksta ir savivaldos rinkimai. Ši įtampa tikrai neprideda motyvacijos.“
Šį sprendimą neigiamai vertino ir I.Šatkauskienė: „Jie sakė, kad tai suteiks motyvaciją, tačiau yra atvirkščiai. Kultūros centrų vadovai ir taip susiduria su iššūkiais, priklausomai nuo to, koks ateina meras ir valdžia.“ Tačiau ar ji nemano, jog kadencijų kaita yra demokratiška struktūra, leidžianti įdiegti naujas idėjas? „Manau, kad priklauso nuo kiekvieno vadovo – kiek jis yra linkęs naujas idėjas priimti“, – atsakė ji.
Specialistų trūkumo problema taip pat kelia nerimą kultūros centrų darbuotojams, kadangi nuo 2022 metų neturintys išsilavinimo tam tikri darbuotojai turės būti atleisti.
V.Naudžiūtės manymu, perkvalifikavimo programos turėtų būti peržvelgtos ir suteiktos palankios galimybės įgyti koleginio išsilavinimo lygį, derinti mokslus su darbu: „Manau, kad daugumoje kultūros centrų darbuotojai savo įgūdžius yra įgiję per praktiką ir savo funkcijas atlikti gali.“
Specialistų trūkumas jaučiamas ir Raseinių mėgėjų meno kolektyvuose. „Tačiau jau nuo 2017 metų ėmiausi iniciatyvos, jog jau centre dirbantys žmonės galėtų mokytis. Šiandien iš 74 darbuotojų esama ir pabaigusių, o aukštojoje mokykloje studijuoja 6, kurių amžiaus vidurkis 50 metų. Jie jau laukė pensijos, bet siūliau pabandyti. Ir štai jie šauniai mokosi“, – sakė I.Šatkauskienė.
Valdančioji dauguma paviešino centro dešinės koalicijos sutarties projektą, apie tai jau buvo rašyta 15min. Čia ištrauka iš svarbiausių koalicijos prioritetų sąrašo:
3.7. Įtraukioji kultūra ir jos prieinamumas. Mažinsime kultūrinę atskirtį tarp miestų ir regionų. Stiprinsime tarptautinį ir nacionalinį kultūros konkurencingumą ir kūrybos industrijų plėtrą, taip pat bendruomeninę kultūrą, ypatingą dėmesį skirsime visų visuomenės grupių regionuose kultūrinei edukacijai, skatinsime tarpkultūrinį dialogą, įvairovę, tautinių bendrijų ir jaunimo įtrauktį į kultūros vyksmą. Skatinsime atminties aktualizavimo bei bendradarbiavimo tarp kartų projektus. Lietuvos visuomenė turi išlikti jautri mūsų šalies kultūriniam palikimui, būtų reikli kultūrinio turinio kokybei, atspari ir pilietiška.