Visų pirma pasižiūrėkime į geografinį kontekstą. ES programoje „Kūrybiška Europa/Kultūra“ dalyvauja 38 šalys, tarp kurių ES narės, didžioji Balkanų dalis, visa Skandinavija ir trys Rytų partnerystės atstovės: Gruzija, Ukraina ir Moldova. Per septynerius metus (2014-2020 m.) Europa investuos tik į trylika tokio įspūdingo mastelio iniciatyvų – Europinių platformų, tarp kurių ir 64 pasiūlymų konkurenciją atlaikęs Kauno bienalės projektas „Magic Carpets“. Belgija, Čekija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija, Kroatija, Jungtinė Karalystė ir Lietuva – toks gana kuklus sėkmingų šios schemos šalių sąrašas, kuriame, verta pastebėti, daugiau nėra nė vienos Šiaurės ar Rytų valstybės.
Antra, išskirtinis Europos platformų dėmesys privalo būti skiriamas jauniems ir kylantiems talentams, kuriuos kiekviena tam tikrą kultūros sritį kuruojanti platforma, apibrėžia pati, parinkdama tinkamiausius ir aktualiausius kriterijus. Prioritetas dar neįsitvirtinusiems talentams užtikrina jų galimybes siekti tarptautinės karjeros, neieškoti alternatyvių pragyvenimo šaltinių, susikurti savo tarptautinį partnerių tinklą ir tarptautinę auditoriją.
Dar vienas ne pats populiariausias, bet būtinas ir pozityvus platformos sprendimas – su jaunais ir kylančiais menininkais dirbs jauni ir kylantys prodiuseriai ir kuratoriai, o jiems visiems, prireikus, padės profesionalai. Tokia metodika sukurs įvairovės potencialą, didins motyvaciją, pasitikėjimą, vėlgi, atvers tarptautinės ar tiesiog tvaresnės karjeros perspektyvas. Tad kultūrinių veiklų nauda yra kompleksinė, apimanti socialinius ir ekonominius rodiklius bei šalies įvaizdžio stiprinimą ir žinomumo didinimą.
Kitas platformų tikslas – skatinti tarpvalstybinį kultūros profesionalų mobilumą, kūrinių, galinčių daryti plataus masto ilgalaikį poveikį kultūros ir kūrybos sektoriams, sklaidą. ES finansavimas skiriamas toms platformoms, kurios nori didinti menininkų ir kūrėjų, kurių veikla turi raiškų europietišką pobūdį, pripažinimą ir matomumą Europos mastu. ES išgyvenančiai tapatybės krizę, besitraukiant vienai iš lyderių, imta ir vėl kalbėti, kad kultūra – galimai vieninteliai Europą suklijuoti galintys klijai.
Akivaizdu, kad platformų schemos logikoje užprogramuotas siekis ieškoti mus vienijančių gijų, bendrų istorijų, ir bendrų rūpesčių, o pasitelkus menininkų mąstymą ir žinant vieną iš meno ir kultūros savybių – telkti išsilavinusius ir kritinio mąstymo nepraradusius žmones – galima tikėtis pozityvių bendruomenių, o tuo pačiu ir Lietuvos ir Europos, gyvenimo pokyčių. Viena pagrindinių projekto „Stebuklingi kilimai“ veiklų – jaunų ir kylančių menininkų kūrybą kartu su bendruomenėmis. Planuojama, kad tokie, galbūt nelengvi, tačiau būtini dialogai prasidės penkiasdešimtyje vietų: Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Gruzijoje, Latvijoje, Serbijoje, Kroatijoje, Airijoje, Italijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Portugalijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Kalbėjimas ir susikalbėjimas, noras klausyti ir išgirsti – viena didžiausių šiandienos problemų, kurios korektiškai iššūkiu nebesinori įvardinti, tad visos pastangos kurti palankią terpę bendravimui yra vertingos.
ES schemoje atliepti prašytas ir geriausiems dialogams įvertinti yra numatytas Europos kokybės ženklas. Įvairiose šalyse, net ir pasibaigus projektui, sėkmingos iniciatyvoms bus skiriamas platformos sukurtas Europos bendruomenių apdovanojimas „Co-Create & Comprehend“. Lietuvių sugalvotas ES masto apdovanojimas – jau dabar yra kuo džiaugtis. Pagrindinė žinia, kurią nori skleisti platforma – bendra kūryba kaip būdas nepasitikėjimą pakeisti tarpkultūriniu dialogu, pagarba ir savitarpio supratimu.
Be vis to, žiūrint iš organizacijos bei komandos kompetencijų augimo perspektyvos, keturis metus vadovauti dvylikai organizacijų, koordinuoti keliasdešimties vadybininkų ir meno vadovų komandos darbą, tinkamai valdyti finansus, užtikrinti komunikaciją Europos teritorijoje yra nemenkas iššūkis net ir profesionalams. Kauno bienalės komanda linkusi dalintis savo patirtimi, tad galima tik įsivaizduoti, kokią patirtį ir žinias po kelerių metų ji bus sukaupusi ir, kuri liks ateities kartoms, įrašyta į Lietuvos kultūros vadybos istoriją.
Paskutinis skyrelis didesniems skeptikams ir skaičius mėgstantiems, kitaip tariant, apie platformą „Stebuklingi kilimai“ skaičiais: 13 partnerių, neskaičiuojant asocijuotų, 1 internetinė platforma, kuri taps ir visiems prieinama menininkų duomenų baze, 50 projektų, 150 menininkų, 2000 dalyvių, 2 mln. žiūrovų, 20 mln., kuriuos pasieks žinia apie projektą, ir dar 2,5 mln. eurų tiesioginių investicijų į kultūrą.
