Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kitų metų biudžete kultūros įstaigų finansavimas gali būti sumažintas 15,2 proc.

Prasidėjus diskusijoms dėl kitų metų valstybės biudžeto, dėmesys vėl krypsta į kultūros sektorių. Kaip savo „Facebook“ paskyroje penktadienį pranešė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, jį pasiekė žinia apie ketinimą mažinti kultūros įstaigų finansavimą: 10 proc. nurėžti finansavimą paslaugoms ir prekėms, 5,2 proc. – turtui įsigyti.
Parodų atidarymo spaudos konferencija
Parodų atidarymo spaudos konferencija / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

A.Gelūnas: kultūros įstaigos bus apribotos

15min A.Gelūnas teigė, jog įgyvendinus šį siūlymą, kultūros įstaigos liktų apribotos, negalėtų įgyvendinti kai kurių savo planų ir gerinti paslaugų kokybės.

„Mes stengiamės investuoti į naujas paslaugas ir esamų paslaugų gerinimą – gerinti ekspozicijas, vestibiulius, kurti paslaugas šeimoms ir kt. Šie mažinimai pirkimams, kurie gal atrodo tarsi išlaidavimas, užkerta kelią gerinti paslaugų kokybę. Mūsų laukia ir remontai, ir kolekcijas naujas priimam, ir numatom, kaip galėtume geriau reklamuoti save – yra daug kūrybinių-ūkinių dalykų“, – sakė A.Gelūnas ir pridūrė, jog sumažinus finansavimą, smarkiai sumažėtų ir galimybės įgyvendinti numatytus planus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arūnas Gelūnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arūnas Gelūnas

„Aš suprantu, kad nedidinama, laukiant krizės, bet mažinti [finansavimą] beveik 2 mln. eurų, yra nelabai gera naujiena. Nujausčiau artėjančius rinkimus, kaip buvęs politikas“, – kalbėjo LDM direktorius.

Pasiteiravus, ar jam žinoma, kuo yra motyvuojamas siūlymas mažinti finansavimą kultūros įstaigoms, A.Gelūnas teigė: „Gal tegul politikai komentuoja, nes aš turėčiau šiek tiek negražiai apie kolegas kalbėti. Kad vienų kolegų įsiskolinimai yra dengiami „nupjaunant“ nuo kitų.“

A.Gelūnas teigia, jog šioje situacijoje Kultūros ministerija turėtų atlikti derybinį vaidmenį.

„Tvirtai tikiu dabartinės Kultūros ministerijos komandos ir, visų pirma, ministro, gerom intencijom ir idealizmu. Tikrai nemanau, kad tai [biudžeto mažinimas] ateina iš jų – čia yra Finansų ministerijos raštas Kultūros ministerijai, nurodantis „mažintis“. Kultūros ministerija turėtų absoliutų kultūros įstaigų palaikymą derybose, kad taip neatsitiktų ir finansavimas nebūtų mažinamas“, – teigė A.Gelūnas.

Jo teigimu, kultūros sektoriaus atstovai jau ruošia bendrą laišką, siekdami išreikšti savo poziciją.

Savo „Facebook“ paskyroje jis teigė šiandien nedalyvausiantis Vyriausybės posėdyje, skirtame „Lietuvos įvaizdžio pozicionavimo krypčių aptarimui“, nors anksčiau buvo žadėjęs atvykti.

Ar tai galima laikyti jo protesto išraiška? „Čia ne protestas, gal daugiau melancholiška ir liūdna reakcija. Nelabai įsivaizduoju savęs sėdinčio tame posėdyje ir euforiškai kažką kalbančio apie kultūros vaidmenį su tokia lentele ant stalo, kai skaičiai nemeluoja – jie rodo, kad tai euforijai sparnai yra gerokai prikirpti. Labai noriu gerinti valstybės įvaizdį ir tą kasdien stengiuosi daryti per savo tikrai labai didelės institucijos veiklą, bet tam ir finansinės prielaidos yra reikalingos“, – sakė muziejaus direktorius.

R.Karbauskis: „Manau, kad šie norai netaps kūnu“

Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komentuodamas siūlymą mažinti finansavimą kultūros įstaigoms, teigė jam nepritariantis ir pagrindo tokiems veiksmams nematantis.

Šį siūlymą jis kvietė vertinti nepamirštant, jog „kultūros reikalai Finansų ministerijai dažnai nelabai rūpi“, ką, anot komiteto pirmininko, rodo šios ministerijos atstovų pasisakymai ir siūlymai.

„Manau, kad reikia įsigilinti labiau į problematiką. Negalima lyginti kultūros įstaigų su kitų sričių įstaigomis. O kiek aš atsimenu praktiką Finansų ministerijos, jiems atrodo, kad visos įstaigos yra vienodos, nesvarbu, kuo jos būtų ar kuo užsiimtų. Ir kai pradedi kalbėti apie orkestrus, teatrus ar muziejus, išeina, kad jie turi optimizuotis, pvz., iš simfoninio orkestro išimti smuikus ar dar kažką padaryti. Tai paprasčiausiai yra neįmanoma.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

Be aš suprantu Finansų ministeriją, jie neprivalo, vykdydami optimizavimą valstybinio sektoriaus, visko apgalvoti. Tą padarysime Seime, pasišnekėsime tarpusavyje ir manau, kad šie norai netaps kūnu”, – teigė R.Karbauskis.

V.Šapoka siūlymo nekomentuoja, Kultūros ministerija mažinimui nepritaria

15min atsiųstame finansų ministro Viliaus Šapokos komentare teigiama, jog juodraščių ir gandų ministerija nekomentuoja: „Biudžeto projektą, kaip ir kiekvienais metais, pateiksime numatytu laiku spalio viduryje. Diskusijos dėl jo vyksta nuo pavasario iki pat jo svarstymo Vyriausybėje, tai yra įprastas ateinančių metų biudžeto formavimo procesas.“

Kultūros ministerijos komentare teigiama: „Šiuo metu vis dar vyksta derybos dėl 2020 metų biudžeto projekto. Kultūros ministerija, įvertindama jau šiemet kilusias problemas dėl išlaidų kultūros įstaigų veiklai sumažinimo, laikosi pozicijos, kad 2020 metų biudžete finansavimas kultūros įstaigoms nebūtų mažinamas.“

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kultūros ministerija
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kultūros ministerija

Mažinti išlaidas kultūrai siūloma ne pirmą kartą

15min primena, jog panaši situacija buvo ir pernai. 2018 m. spalį buvo paviešintas finansų ministro Viliaus Šapokos laiškas, kuriame buvo siūloma 15 proc. mažinti ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų biudžeto išlaidas prekėms, paslaugoms ir turtui įsigyti.

Nors kultūros sektoriaus atstovai nuogąstavo, jog po tokių pokyčių išgyventi bus sunku, finansavimas kultūros įstaigų ūkinėms išlaidoms buvo sumažintas 15 proc.

Dėl to kai kurios kultūros įstaigos susidūrė su rimtais iššūkiais – šią vasarą garsiai nuskambėjo istorija, kai Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekoje lėšų pradėjo trūkti net tualetiniam popieriui. Apie lėšų trūkumą prabilo ir Nacionalinio operos ir baleto teatro atstovai.

Tąkart kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas žadėjo ieškoti sprendimų, kaip padėti kultūros įstaigoms, susiduriančioms su problemomis, tačiau kartu pabrėžė, jog įstaigų „finansų valdymas turi būti efektyvus – jos turi siekti ir geresnės vadybos, naudoti savo turimas lėšas atsakingai“.

Kaip praneša BNS, kitąmet Seimas planuoja 5,2 mln. eurų didesnį biudžetą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais