Dėmesio sulaukė LNOBT skolos
Pirmasis apie nuogąstavimus, jog vienų įstaigų skolos taps finansine našta kitoms, puse lūpų užsiminė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas. Pasiteiravus, ar jam žinoma, kuo yra motyvuojamas siūlymas mažinti kultūros įstaigų finansavimą paslaugoms ir turtui įsigyti, A.Gelūnas teigė: „Gal tegul politikai komentuoja, nes aš turėčiau šiek tiek negražiai apie kolegas kalbėti. Kad vienų kolegų įsiskolinimai yra dengiami „nupjaunant“ nuo kitų.“
Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis BNS taip pat kalbėjo apie ketinimą didinti finansavimą LNOBT, kad teatras galėtų padengti senas skolas: „Ką tai reiškia? Tai parodo kelią, kaip mums visiems reikia dirbti: reikia daryti skolas. Tokie dalykai išmuša iš vėžių. Arba tai yra apgalvotas kolegų kiršinimas.“
Griežtos pozicijos laikėsi ir 15min kalbintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas: „Kai kuriems kultūros lauko dalyviams yra nurašomos skolos. Nacionalinio dramos teatro direktoriaus pastaba yra labai teisinga – gal tada visiems reiktų gyventi į skolą? O tie, kurie tvarkingai tvarkosi, nukenčia dvigubai ar trigubai. Tai yra absoliuti socialinė neteisybė. <…>
Jeigu mes gautume pusę milijono, tai net nežinau – turbūt Luvro lygio parodą galėtume surengti. Bet mes neturim ir nesiruošiam turėti pusės milijono skolos. O kažkas vis tik sugeba įrodyti valdžios įstaigoms, kad skolos padengimas yra tinkamas žingsnis, kai tuo tarpu visoms kitoms kultūros įstaigoms mažinamas finansavimas”, – sakė V.Dolinskas.
LNOBT: kolegų komentarai nėra pagrįsti
LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojas Julijus Grickevičius patvirtino, kad, jo žiniomis, kitų metų biudžete teatrui numatytas didesnis finansavimas įsiskolinimams padengti, tačiau atkreipė dėmesį, jog LNOBT, kaip ir visoms kitoms kultūros įstaigoms, planuojama 15,2 proc. mažinti finansavimą paslaugoms ir turtui įsigyti.
„Skolą turime jau ne mažiau kaip penkerius metus. Mūsų viešas kalbėjimas nuo liepos mėnesio buvo koncentruotas būtent į tai, kad turėtume sulaukti pagalbos sprendžiant senas teatro problemas. Ir pradėti [dirbti] lygiom konkurencinėm sąlygom, nuo švaraus lapo. <…> [Padidėjęs finansavimas] gerokai palengvintų daugiametę naštą ir problemą, apie kurią jau seniai kalbėjome, spręstų iš esmės“, – sakė J.Grickevičius.
Pasak jo, šiuo metu skola yra suvaldyta dėl fiskalinės drausmės, padidėjusių pajamų: „Tačiau stebime situaciją ir, kaip kasmet, metų pabaigoje prognozuojame 500 000 eurų trūkumą“.
Pasiteiravus, kokiomis priemonėmis LNOBT siekė mažinti skolą, J.Grickevičius sakė: „Stipriai sugriežtėjo darbo užmokesčio – priedų, viršvalandžių, užmokesčio už papildomą darbą – tvarka. Spalio mėnesį priėmėme naują kolektyvinę sutartį, kuri mus įpareigojo laikytis daugybės naujų įsipareigojimų. Taip pat mažinome ir „einamąsias“ išlaidas. Tiesa, priminsiu, kad kai kurių išlaidų mažinti mes negalėjome, pavyzdžiui todėl, kad siuvykla persikėlė iš buvusių gamybinių patalpų Rusų dramos teatre į LNOBT – [patalpas] reikėjo įrengti. Buvo ir kiti panašūs projektai, kurių nebuvo galima išvengti dėl įsisenėjusios problemos – dekoracijų sandėliavimo. Tai nebuvo numatytos išlaidos, daugiau paveldėtos problemos, kurias turėjome skubiai išspręsti.“
Ar kolegų kritika, kad LNOBT įsiskolinimai bus „dengiami“ kitų įstaigų sąskaita, yra pagrįsta? J.Grickevičius su tuo nesutinka.
„Mūsų akimis žiūrint, tokie komentarai nėra pagrįsti ir mes nenorėtume gilinti ar eskaluoti jų, kadangi situacija dėl teatro skolų buvo viešinama ir iš mūsų pusės, kalbėjome apie tai nuo liepos mėnesio. Viešai ir garsiai. Todėl ir šiandien, kai išgirdome tokią reakciją, ji mus mažų mažiausiai stebina, kadangi tokia nuostata nebuvo įtvirtinta – mums nežinomas šito padidinimo šaltinis, o teigti, kad [padidinimas] yra iš kitoms įstaigoms nurėžtų lėšų, mūsų akimis žiūrint, yra interpretacija“, – sakė J.Grickevičius.
Paklausus, kaip LNOBT atsilieptų ketinimas 15,2 proc. mažinti vadinamąsias „ūkines išlaidas“, J.Grickevičius teigė, jog teatras turės peržiūrėti daug išlaidų, imtis finansinės drausmės priemonių, taip pat – akylai stebėti darbo užmokestį už viršvalandžius bei darbą poilsio dienomis. Dėl to gali tekti ir koreguoti kito sezono repertuarą.
„Finansavimas mums mažinamas nebe pirmą kartą. Priimame tai kaip gyvenimo realiją, su kuria reikės išgyventi“, – sakė J.Grickevičius.
Adomo Mickevičiaus biblioteka gyvena „į skolą“, tačiau jau netrukus turėtų gauti ministerijos paramą
Apie sudėtingą finansinę situaciją šią vasarą prabilo ne tik LNOBT, bet ir Vilniaus Adomo Mickevičiaus biblioteka – žiniasklaidoje garsiai nuskambėjo naujiena, jog lėšų bibliotekoje pradėjo trūkti net tualetiniam popieriui. Biblioteka teigia su iššūkiais susidūrusi, kai kultūros įstaigų finansavimas ūkinėms išlaidoms buvo sumažintas 15 proc.
Tąkart kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigė ieškosiantis būdų padėti bibliotekai. Ar problemos buvo išspręstos?
„Tiesą pasakius, kol kas jų dar nepavyko galutinai išspręsti. Yra susitarta su Kultūros ministerija, kad ji mums padės, esame sutarę dėl sumų, kiek jie mums turėtų pervesti. Žadėjo pervesti rugsėjo mėnesį, bet štai jau ir spalis tuoj įpusės, bet kol kas tų pinigų savo sąskaitoj neturime. Gyvenam į skolą“, – sakė Adomo Mickevičiaus bibliotekos direktorė Emilija Banionytė
Pasiteiravus, kokios sumos tikimasi iš Kultūros ministerijos, E.Banionytė sakė: „Virš 80 000 eurų.“
Anot bibliotekos direktorės, komunikacija su Kultūros ministerija vyksta nuolat: „Sako, tuoj, palaukit, tuoj bus. Popieriukai vaikšto, jeigu taip biurokratiškai pasakyti. Bet suma sutarta.“
Susisiekus su Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič, ji teigė, kad finansavimas biblioteką turėtų pasiekti netrukus: „Adomo Mickevičiaus bibliotekos poreikius sužinojome, apie tai informavome ir Finansų ministeriją. Dabar laukiame Vyriausybės nutarimo.“
E.Banionytė teigė, jog su finansinėmis problemomis biblioteka susidūrė dėl to, kad finansavimas šiemet buvo nurėžtas 15 proc. Su kuo susidurtų biblioteka, jei kitąmet finansavimas mažėtų dar 15,2 proc.?
„Visos kultūros įstaigos yra šoke. Nes toks nuolatinis kultūros nustekenimas yra tragedija. Jeigu taip bus kasmet, po trejų metų nebebus iš ko ką atimti. Čia kaip iš ubago atimti lazdą. Nežinau, kaip pragyvensim. Jau dabar prasideda šildymo sezonas, mes nejungiam šildymo, nes neturim pinigų. Žmonės šąla ir tuoj pradės skųstis. Bet rekonstruota mūsų pastato dalis yra labai graži, mes negalim jos nešildyti, tai yra ir polichromija atidengta, ir visi grožiai. Tai sunyks ir supelis, jei nešildysim. Bet šildymas turi kainą. Kaip ir higienos priemonės. Jas reikia nusipirkti už kažkokius pinigus, kurių nėra“, – kalbėjo E.Banionytė.
V.Dolinskas: siūlymas mažinti išlaidas yra peilis kultūros įstaigoms
Dėl ketinimo mažinti finansavimą sunerimę ir kitų kultūros įstaigų vadovai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas svarstė, ar Finansų ministerija supranta, kas įeina į prekių ir paslaugų kategoriją kultūros įstaigose.
„Aš galiu paaiškinti. Parodos rengimo metu tai yra stoveliai, trosai, ant kurių kabinami paveikslai, medžiagos etiketėms, spaudos darbai ir pan. Tai yra kultūros paslaugų teikimo priemonės. Ir toks mažinimas, kai Vyriausybės programoje yra įrašyta generalinė nuostata didinti finansavimą kultūros įstaigoms, yra nusižengimas įstatymui, nes Vyriausybės programa yra patvirtinta Seimo įstatymu, o įstatymas kultūros srityje nevykdomas“, – kalbėjo jis.
V.Dolinskas priminė, kad jei ketinimas mažinti finansavimą bus įgyvendintas, su tokia pačia situacija kultūros įstaigos turės susidurti antrus metus iš eilės: „Tik [pernai tai vyko] dar vėliau – ne spalio mėnesį, kaip dabar, o lapkričio mėnesį. Kai strateginiai įstaigų planai pradedami svarstyti gegužės mėnesį, o liepos mėnesį faktiškai turime galutinius strateginius planus. Tai koks valstybėje, tame tarpe Finansų ministerijoje, vykdomas planavimas? Jokio planavimo. Tai yra chaosas. Ir kultūros įstaigoms tai yra peilis. Vienoms didesnis, kitoms mažesnis. Valstybė nesirūpina baziniu kultūros finansavimu, žlugdo projektus, verčia neveikti – nes mažesnis finansavimas reiškia, kad bus mažiau produkto. Mažiau parodų, koncertų, spektaklių.“
Martynas Budraitis: „Tai jau praktiškai kasmetinė tradicija“
LNDT direktorius Martynas Budraitis teigė, jog finansavimo mažinimas kultūros laukui jau tapo kone kasmetine tradicija: „Kaip Kalėdos kasmet ateina, taip ir mažinimai bei grasinimai ateina kasmet. Matyt, šitos kadencijos Finansų ministerija vis bando kultūros lauko budrumą.“
Pasak jo, jei būtų įgyvendintas ketinimas mažinti finansavimą kultūros įstaigoms, užtruktų LNDT rekonstrukcija.
„Turėsime kažkur 200 000 eurų mažinti [teatro] rekonstrukcijai skiriamus pinigus. Tai reikš, kad vėluos darbai, vėliau galėsime pradėti naudotis savo salėm, kurios mums ir neša pajamas. Rekonstrukcijos metu, kadangi neturime savo salių ir numojamės įvairias sales Vilniuje, gastroliuojame Lietuvoje, mūsų pajamos sudaro tik trečdalį paprastai gaunamų pajamų. Situacija yra labai sudėtinga.“
M.Budraičio teigimu, Vyriausybėje kultūra vis dar yra podukros vietoje: „Prioritetas yra mažinti. O iš kur galima paimti? Štai tada prioritetas ir yra kultūra. Kitokio prioriteto ji, deja, šiandien neturi. Prioritetas [mums skiriamas] ne dėmesiu, o finansavimo mažinimu. Tai kelia visokių minčių. Kodėl tai daroma? Man atrodo, kad kultūra yra pagrindas, pamatas, ant kurio stovi visa valstybė. Jeigu yra kertama per tą pagrindą, galima pamanyti, tai kelia grėsmę ir valstybė saugumui. „Kas gali paneigti?,“ – kaip sakė vienas žymus politikas.“
V.Šapoka siūlymo nekomentuoja, Kultūros ministerija mažinimui nepritaria
Kaip skelbta anksčiau, 15min atsiųstame finansų ministro Viliaus Šapokos komentare teigiama, jog juodraščių ir gandų ministerija nekomentuoja: „Biudžeto projektą, kaip ir kiekvienais metais, pateiksime numatytu laiku spalio viduryje. Diskusijos dėl jo vyksta nuo pavasario iki pat jo svarstymo Vyriausybėje, tai yra įprastas ateinančių metų biudžeto formavimo procesas.“
Kultūros ministerijos komentare teigiama: „Šiuo metu vis dar vyksta derybos dėl 2020 metų biudžeto projekto. Kultūros ministerija, įvertindama jau šiemet kilusias problemas dėl išlaidų kultūros įstaigų veiklai sumažinimo, laikosi pozicijos, kad 2020 metų biudžete finansavimas kultūros įstaigoms nebūtų mažinamas.“
