Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovas: nerasti kompromisų tai tas pats, kas šauti sau į koją
Kaip kalba Valstybinis Šiaulių dramos teatro vadovas Aurimas Žvinys, nors teatre šiuo metu personalas yra sukomplektuotas, labiausiai iš visų darbuotojų trūksta aktorių.
A.Žvinio teigimu, šiose pozicijose yra laisvų etatų: „Jeigu kalbame apie profesionalius aktorius, visam darbo krūviui, neterminuotai darbo sutarčiai juos įdarbinti beveik neįmanoma, nes Šiauliuose jų beveik nėra.“ Teatro vadovas pažymi, kad tokiu atveju reikia ieškoti alternatyvių sprendimo būdų, tokių, kaip darbas su laisvai samdomas aktoriais, kurie atvyksta iš kitų miestų.
Problemiška situacija, anot A.Žvinio, yra ir su šviesų dailininkais, garso operatoriais, kostiumų siuvėjais, dailininkais, dekoracijų gamintojais bei butaforais. Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovas sako, kad šiek specialistams keliami itin specifiški reikalavimai, kuriuos atitikti gali ne kiekvienas, tad dažniausiai tenka samdyti bendruosius šių sričių sugebėjimus turinčius žmones, o tuomet juos lavinti, mokyti, kol išugdomi teatrui reikalingi šių specialistų įgūdžiai.
A.Žvinys nelepia – specialistų kaita nėra didelė, bet tai susiję ir su tuo, kad rinkoje jų trūksta: „Mes suvokiame, kad už durų nestovi šitų kompetencijų turintys žmonės. Mėtytis darbuotojais, nerasti su jais bendro kompromiso, yra tas pats, kas šauti sau į koją. Nes jeigu prarasi šiuos žmones, didelė tikimybė, kad mėnesiais ar net metais neturėsi, kas į tą vietą ateis ir galės juos pakeisti.“
Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovas kalba, kad darbuotojai teatre gauna apie 1000 eurų į rankas, tačiau skiriamo finansavimo įstaigai trūksta. Jo teigimu, mokami atlyginimai yra maži, o įvertinus tai, kad trūksta itin specifinių specialybių žmonių, su tokiais darbo užmokesčiais juos surasti yra didžiulis iššūkis. Kaip skelbiama internetinėje svetainėje Rekvizitai.lt, 2024 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, Valstybiniame Šiaulių dramos teatre vidutinis atlyginimas buvo 1840 eurų (neatskaičiavus mokesčių).
A.Žvinys prideda, kad problema yra ir su aktorių pritraukimu iš didmiesčių: „Mes turime pasiūlyti kažką, kad žmogus ryžtųsi palikti Vilnių, Kauną arba Klaipėdą. Tai prie viso to, kad esi regiono teatras, dar esi ir alga nekonkurencingas su didžiaisiais miestais. Taigi, teoriškai, jeigu norėtume susilyginti arba bent jau būti patrauklūs, reikėtų atlyginimus kelti bene dvigubai.“
Kintų Vydūno kultūros centro direktorė: galime norėti tiek, kiek yra paskirtų etatų
Šilutės rajono savivaldybėje esančio Kintų miestelio Vydūno kultūros centras didele savivaldybės pagalba pasidžiaugti negali. Įstaigos direktorė Rita Tarvydienė pasakoja, kad nors specialistai čia beveik nesikeičia jau apie dvidešimt metų, tačiau jų įstaigoje dirba vos šeši darbuotojai. Taip yra dėl to, kad yra paskirta tik tiek darbo vietų: „Šiuo metu visos pareigybės ir etatai yra užimti, o mes galime norėti tik tiek, kiek mums yra patvirtintų etatų. Specialistų visada trūksta, bet savivaldybė tam neskiria daugiau etatų ar lėšų.“
Kultūros centro direktorės paklausus, kokių darbuotojų poreikis jaučiamas, ji neslepia, kad labiausiai reikia tokių žmonių kaip garsistai, apšvietėjai ar IT specialistai: „Organizuojant renginį susiduriame su tuo, kad patys turime tvarkyti techninius dalykus, tokius kaip renginio įgarsinimas, apšvietimas arba kažkokios IT priemonės, kurios turi būti rodomos, transliuojamos. Dažniausiai viską reikia daryti patiems, arba turime ką nors samdyti, kviestis į pagalbą savanorius.“
Pasak R.Tarvydienės, Kintų Vydūno kultūros centre visas funkcijas atlieka kultūros specialistai – etnokultūros specialistas, kultūrinės veiklos vadybininkas, kuriems yra priskiriami ir administraciniai darbai, tokie kaip ūkio ir dokumentų valdymas, viešieji pirkimai.
R.Tarvydienės teigimu, to priežastis yra lėšų trūkumas. Šalia to, jeigu darbuotojų reiktų ieškoti, greičiausiai regionuose būtų pastebimas ir jų stygius: „Kiek žinau ir iš kolegų, norint įdarbinti techninį darbuotoją, būtent apšvietėją ar garsistą, dažniausiai susiduriama su ta problema, kad jie labiau nori būti samdomi, o ne etatiniai darbuotojai. Dirbantys šioje srityje ir tokiu formatu gali ir daugiau uždirbti, ir būti mobilesni, neprisirišę prie vienos vietos.“
Kaip sako kultūros centro direktorė, darbuotojų atlyginimai tiek valstybės, tiek savivaldybės mero sprendimu, nors ir nežymiai, bet pamažu yra didinami. Kaip skelbiama internetinėje svetainėje Rekvizitai.lt, 2024 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, vidutinis atlyginimas įstaigoje buvo 1637 eurai (neatskaičiavus mokesčių).
Nepaisant to, ji pabrėžia, kad nors poreikio įdarbinti naujus specialistus nebuvo, tačiau didesnio finansavimo iš savivaldybės pusės norėtųsi. R.Tarvydienė mano, kad esant reikiamybei, gerų, aukštos kvalifikacijos specialistų su esamu darbo užmokesčiu prisišaukti būtų sunku.
Alytaus miesto teatro direktorė: kėlimasis į regioną dažnai neatrodo patrauklus variantas
Alytaus mieste įsikūrusio miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė pasakoja, kad šiuo metu teatrui trūksta meno vadovo. Ji prideda, jog susiduriama ir su techninių darbuotojų, tokių kaip šviesų dailininkas, šviesų operatorius, apšvietėjas, stygiumi: „Kiek žinau, ne tik regionuose šios profesijos atstovai yra labai pageidaujami, tad su šia problema susiduriame ir mes.“
Kaip aiškina I.Pilvelytė, to priežastimi gali tapti tai, kad didelis techninių darbuotojų poreikis yra ne tik teatruose, bet ir komerciniame lauke, kur darbo užmokestis jiems patrauklesnis. Kalbant apie Alytaus miesto teatro ieškomą meno vadovą, direktorė sako, jog jį rasti sunku, nes tai turėtų būti režisieriaus arba teatrologo išsilavinimą turintis žmogus: „Teatrologų regionuose turbūt išvis nėra. O dauguma režisierių nori dirbti kūrybinį darbą. Ne kiekvienas pasiryžta būti meno vadovu, nes čia jau yra šiek tiek ir administracinio, vadybinio darbo. O kitiems, kurie galbūt galėtų ir norėtų tokį darbą dirbti, kėlimasis į regioną dažnai neatrodo patrauklus variantas.“
Pasak I.Pilvelytės, nors per metus vienas kitas darbuotojas pasikeičia, didelės specialistų kaitos teatre nėra. Pasak jos, vienu metu kiek intensyviau keitėsi vadybininkai, tačiau su aktorių stygiumi Alytaus miesto teatras nesusiduria. Direktorė prideda, kad pritraukti jaunus aktorius nėra taip sudėtinga: „Atvirkščiai, dabar yra tas laikas, kai jauni aktoriai yra ganėtinai mobilūs, jie nebijo naujų vietų, netgi regionų, nes jie supranta, kad čia scenoje jie bus kur kas labiau užimti, įgis daugiau patirties.“
Internetinės svetainės Rekvizitai.lt skelbiamais 2024 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, vidutinis atlyginimas įstaigoje buvo 1740 eurų (neatskaičiavus mokesčių), tad, pasak I.Pilvelytės, teatras jaučia didesnio finansavimo bei didesnių atlyginimų poreikį: „Tiesą sakant, sukamės visaip ir tai yra galvos skausmas. Jeigu atsakant vienu žodžiu – tikrai trūksta lėšų, kad pasikviestume ar pasisamdytume tiek žmonių, kiek jų reikėtų. Mes neturime nei savo grimerių, nei šukuosenų meistrų ir į kai ką, ką turi valstybiniai teatrai, mes galime žiūrėti tik su pavydu.“
Alytaus miesto teatro direktorė pabrėžia, kad kultūros darbuotojų atlygis yra per mažas ir šie žmonės yra neįvertinti. Kaip sako ji, tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl tiek aktorių ir techninių darbuotojų Lietuvoje dirba papildomus darbus.
Kėdainių kultūros centro direktorė: mes provincijose liekame ant ledo
Kėdainių kultūros centre, kuriame darbuojasi apie penkiasdešimt specialistų, darbuotojų kaita taip pat nėra labai didelė. Kultūros centro direktorė Daiva Urbonienė teigia, kad dauguma jų čia dirba jau daug metų: „Mes galbūt esame ta karta, kuri suprato, kad norime būti kultūros darbuotojais. Mums tai duota, mums tai patinka, visą laiką tai darėme ir darbo nekeitėme. Jauni žmonės, be abejo, yra kitokie, juos pritraukti sunku, o ir darbų pasiūla dabar jiems yra didesnė negu anksčiau.“
Be kita ko, Kėdainių kultūros centras, kaip ir daugelis kitų, vargsta su apšvietėjų, įgarsintojų, scenos inžinierių paieškomis. D.Urbonienės pasakojimu, neseniai buvo jaučiamas ir renginių režisierių poreikis, tad pasitelkiant asmenines pažintis darbuotojus teko atsivilioti net iš Kauno: „Greičiausiai taip yra todėl, kad kultūros darbuotojų atlyginimai nėra iš didžiausių. Jeigu ateina kitur gyvenantis jaunas žmogus, jam reikia susirasti Kėdainiuose būstą, o būstų nuoma nėra tokia menka, kaip galėtų pasirodyti. Ir, žinoma, jis turbūt čia negaus tokio darbo užmokesčio, kokį galbūt gautų Vilniuje, Klaipėdoje ar Kaune.“
D.Urbonienė pabrėžia – nors mažu procentu kultūros darbuotojų atlyginimai keliami, tačiau jie nėra pakankamai orūs, kad išlaikytų ar pritrauktų reikiamus specialistus. Internetinėje svetainėje Rekvizitai.lt skelbiamais 2024 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, vidutinis atlyginimas įstaigoje buvo 1208 eurai (neatskaičiavus mokesčių).
Pasak direktorės, ieškomi techniniai specialistai šiuo metu yra reikalingi visiems, todėl pastebima, kad norint išmokėti jų prašomus atlygius, nepakanka finansavimo: „Kultūros įstaiga turbūt niekada negebės išmokėti tiek, kiek jie gauna dirbdami privačiame sektoriuje. Jiems dabar yra sočiai darbo visur, o aš jau esu neviltyje, nes mes provincijose liekame ant ledo.“
Kėdainių kultūros centro direktorė prideda, jog turint daugiau etatų, jais dar įmanoma laviruoti. Kaip pavyzdį D.Urbonienė pateikia tai, kad jeigu darbuotojas dirba savo darbą, tačiau daro ir papildomus, galima jam suteikti papildomą 0,25 etato. Ji pabrėžia, kad mažiau etatų turinčios įstaigos, sau to leisti negalėtų.
Ignalinos krašto muziejaus direktorė: reikia keisti apmokėjimo sistemą
Ignalinos krašto muziejui vos metus vadovaujančios direktorės Reginos Mikštaitės-Čičiurkienės teigimu, didelės specialistų kaitos įstaigoje šiuo laikotarpiu nebuvo: „Čia daugiau buvo vadovų kaita. Per dvylika įstaigos egzistavimo metų, aš esu jau trečia vadovė.“
Muziejaus direktorė pabrėžia, kad dabar labiausiai Ignalinos krašto muziejui trūksta mokslo personalo – istorikų, etnologų, kurie galėtų dirbti būtent su paveldu.
Muziejaus direktorės manymu, to priežastis yra muziejaus jaunumas: „Komplektuojant kolektyvą nebuvo atsižvelgta į muziejaus specifiką, tad jis buvo sukomplektuotas taip, kad, tiesiai šviesiai sakant, kas atėjo, tas ir buvo priimtas.“
Tiesa, R.Mikštaitė-Čičiurkienė akcentuoja, jog šiuo klausimu padeda savivaldybė. Kaip pasakoja muziejaus direktorė, darbuotojams yra keliama kvalifikacija, o savivaldybė tam sudaro visas sąlygas, apmoka specialistų studijas: „Mes, vadovai, kiekvienais metais savivaldybei pateikiame poreikį. Šiemet perkvalifikavau darbuotoją į istorikes, kita persikvalifikuoja į kultūros paveldo specialistes. Iki šiol jos visos turėjo socialinės pedagogikos kvalifikaciją.“
Nors R.Mikštaitė-Čičiurkienė itin džiaugiasi, kad savivaldybė atsižvelgia į šią problemą ir nepagaili finansavimo sklandesnei muziejaus darbuotojų veiklai, tačiau tikina, kad kultūros sektoriui didesnis finansavimas išties reikalingas. Pasak Ignalinos krašto muziejaus direktorės, norint įkalbinti ateiti dirbti jauną, profesionalų ir aukštos kvalifikacijos specialistą, 1000 eurų į rankas yra gerokai per mažai. R.Mikštaitės-Čičiurkienės teigimu, nėra galimybės pasiūlyti didesnį atlyginimą: „Čia reikia keisti apmokėjimo sistemos politiką. Reikia tai daryti ne savivaldybės, o dar aukštesniame lygmenyje.“
Internetinės svetainės Rekvizitai.lt skelbiamais 2024 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, vidutinis atlyginimas įstaigoje buvo 1771 euras (neatskaičiavus mokesčių).
Žemaičių dailės muziejaus direktorius: viskas atsiremia į atlyginimą
Plungėje įsikūrusio Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas pasakoja, kad per pastaruosius 5-erius metus įstaigoje didelės darbuotojų kaitos nebuvo. Paklausus, kai taip nutinka, dėl kokių priežasčių darbuotojai palieka muziejų, direktorius atsako konkrečiai: „Turbūt išeina todėl, kad mažas atlyginimas ir visi galvoja, kad jis yra nepakankamas.“
Nors su specialistų kaita Žemaičių dailės muziejuje susiduriama retai, tačiau šiuo metu įstaiga ieško kultūrinės veiklos vadybininko – tai yra vienintelė neužpildyta darbo vieta. A.Bakanausko teigimu, specialisto trūksta dėl to pačios priežasties, dėl kurios jie ir palieka darbą: „Sunku surasti, nes didelis darbo krūvis ir, vėlgi, mažas atlyginimas.“
Pasiteiravus apie darbo užmokestį, Žemaičių dailės muziejaus direktorius tikina, jog vidutinis atlygis muziejaus darbuotojams – iki 1000 eurų. Internetinėje svetainėje Rekvizitai.lt skelbiama, jog 2024 rugpjūčio 1 d. duomenimis, vidutinis atlyginimas įmonėje buvo 1 610 eurų (neatskaičiavus mokesčių).
A.Bakanauskas pabrėžia, kad muziejui didesnio finansavimo reikia: „Finansavimo nepakanka ne tik įdarbinti, bet ir išlaikyti reikiamus darbuotojus, nes viskas atsiremia į atlyginimą, kurį galime mokėti.“
Rokiškio krašto muziejaus direktorė: atlyginimai – nekonkurencingi
Rokiškio krašto muziejus jokių darbuotojų neieško. Pasak muziejaus direktorės Aušros Gudgalienės, su darbuotojų kaita įstaigoje taip pat susiduriama retai: „Jeigu atsilaisvina kokia nors laisva pareigybė, tai ji labai greitai užsipildo. Specialistų, kultūros ir meno darbuotojų pas mus yra, jų trūksta retai.“
A.Gudgalienės teigimu, ilgiau muziejus ieškojo turizmo srities specialisto, mat rasti žmogų į aukštesnę poziciją užtrunka laiko: „Muziejui priklauso turizmo informacijos centras ir ieškojome žmogaus į vadovo poziciją. Šiaip, visada sudėtinga rasti vadovą ar aukštesnės kvalifikacijos žmogų.“
Tiesa, A.Gudgalienė akcentuoja, kad užtrukusių paieškų priežastis ne specialistų trūkumas, o atlyginimas. Jos manymu, biudžetiniame sektoriuje atlyginimai yra nekonkurencingi, o muziejuje ne visi darbuotojai gauna net 1000 eurų į rankas. Internetinėje svetainėje Rekvizitai.lt rašoma, jog 2024 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, Rokiškio krašto muziejuje vidutinis atlyginimas darbuotojams buvo 1381 euras (neatskaičiavus mokesčių).
Nepaisant to, Rokiškio krašto muziejaus vadovės paklausus apie finansavimą, ji renkasi to plačiai nekomentuoti. Pasak jos, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį apibrėžia tam tikri Vyriausybės nustatyti dokumentai, todėl finansavimas yra toks, koks yra, ir nieko dėl to pakeisti negalima.
