Praėjusį antradienį Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dailėtyrininkui, poetui, eseistui Alfonsui Andriuškevičiui buvo įteikta LLTI premija už kūrybiškiausią 2015 m. knygą – eilėraščių rinktinę „Beveik visi eilėraščiai“.
Labai simboliška ir tikriausiai neplanuota, tačiau per premijos įteikimą virš A.Andriuškevičiaus kabojo paveikslas, kuriame pavaizduota Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. Būtent jai šį sekmadienį sukanka 130 metų. Ta proga ateinantį trečiadienį (kovo 16 d.) M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11) bus pristatyta profesorės Viktorijos Daujotytės knyga „Sofija“, kurią taip pat išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Užsukite.
O dabar šiek tiek apie Kaune vykstančias parodas.
M.Žilinsko dailės galerijoje ir galerijoje „Meno parkas“ šiuo metu vyksta šiuolaikinio Lenkijos meno paroda „Laiko ženklai“.
Didžioji ir geriausioji parodos dalis eksponuojama M.Žilinsko dailės galerijoje. Paroda vertę ir žavesį kuria jos įvairovė. Joje rasite beveik visas dailės rūšis: tapybą, fotografiją, piešinius, video meną, instaliacijas, tarpdisciplininius dalykus. Norėčiau išskirti vieną kūrinį, prie kurio siūlyčiau pabūti šiek tiek ilgiau. Tai Lecho Majevskio video darbas „Piešinys iš Bruegel rinkinio“. Kūrinių parinkimas ypač patiks šiek tiek daugiau žinantiems meno istoriją, mėgstantiems šiuolaikinį meną ir nebijantiems pagrindinių jo savybių – provokuoti, stebinti, šokiruoti. Paroda rodoma iki balandžio 3 d.
Užsukę į galeriją „Meno parkas“ pažiūrėti antrosios parodos dalies, pirmoje salėje aplankykite menininkės Arūnės Tornau tapybos parodą „Nykstantys vaizdiniai II“.
Paveiksluose nepamatysite nieko, kas parašyta etiketėse, nes viskas yra paslėpta už storo dažų sluoksnio, o mums parodomi tik kontūrai, šešėliai, likučiai, skirti vaizduotės lavinimui. Autorė nesiekia užfiksuoti ir išsaugoti šių vaizdinių, o atvirkščiai – paslėpti juos nuo mūsų akių. Tarsi jaustųsi esanti atsakinga už praėjusį laiką, nukirstus medžius, apleistus pastatus, nykstančias konstrukcijas, mirusią gamtą. O gal ji visa tai paslepia nuo mūsų, o pati būdama už užuolaidos kuria naują pasaulį? Pafantazuokite patys. Paroda rodoma iki balandžio 2 d.
Priešais Kauno katedrą esančioje Kauno fotografijos galerijoje eksponuojama nuotraukų kolekcija iš XX a. 5-9 dešimtmečių Lietuvos fotografijos, esančios Šiaulių fotografijos muziejaus rinkinyje.
Mėgstantiems klasikinę nespalvotą fotografiją ir pavargusiems nuo šiuolaikinių konceptualių vaizdų, ši paroda bus atgaiva tiek akims, tiek sielai. Ekspozicija paruošta taip, kad atspindėtų visų sovietinių laikotarpių (stalinizmo, atšilimo, perestroikos) lietuviškos fotografijos raidą. Džiugina tai, kad tai nėra jau šiek tiek pabodęs lietuviškos fotografijos „the best of“: Sutkus-Macijauskas-Rakauskas-Kunčius-Požerskis, o net priešingai – daugiau vietos skiriama mažiau žinomiems, bet ne mažiau Lietuvos fotografijai svarbiems autoriams. Beje, autorių pavardžių prie nuotraukų nerasite. Jų ir nereikia. Skaitykite ne pavardes, o vaizdus. Paroda veikia iki kovo 26 d.
Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16) vyksta menininko Eimučio Markūno paroda „Didžiojo chaoso mažoji versija“. Autorius grafito technika kuria didelio formato, išraiškingus, monumentalius, abstrakčius darbus.
Laisvas, chaotiškas potėpis iš pirmo žvilgsnio atrodo padrikas, tačiau prie paveikslo praleidus daugiau nei kelias sekundes, ima ryškėti struktūra, pasikartojantys motyvai, vaizdai. Kad žiūrovui nepabostų, gestišką potėpį ir pilką grafito koloritą autorius šiek tiek pagardina spalva – geltona, mėlyna, rausva. Paroda veiks iki kovo 27 d.
Užsukę į šią galeriją būtinai aplankykite japonų menininko Ay-O sukurtą ir Fluxus pradininkui Jurgiui Mačiūnui dedikuotą instaliaciją „Juodoji skylė“. Užtikrinu, kad patirsite sunkiai nusakomus įspūdžius.
Kitą ketvirtadienį Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma dar viena dėmesio verta – Algimanto Švėgždos grafikos darbų paroda „Mano burtai“.
O Vilniuje kovo 18-19 d. Šiuolaikinio meno centras bus atiduotas madai, nes jame vyks kasmetinė „Mados infekcija“. Gero meno!
