Susitikime dalyvavęs Vyriausybės kanceliarijos projektų vadovas Antanas Matusa teigė, jog šiais veiksmais stengiamasi tobulinti valstybės vidaus administravimą: „Tai apima ir institucinę sąrangą, ir procesų tobulinimą, ir bendrųjų funkcijų bei turto konsolidavimą ir kt. Tos priemonės padeda gerinti viešojo sektoriaus veiklą, padaryti ją efektyvesne.“
Tiesa, susitikime dalyvavę kultūros įstaigų atstovai buvo nusiteikę skeptiškai – pranešimus ir kalbas neretai nutraukdavo susirinkusiųjų šurmulys, kartais ir juokas. Nors „kultūrininkai“ neturėjo vieno atstovo, galinčio išreikšti bendrą poziciją, reginio metu išgirsti klausimai bei komentarai leido justi nuogąstavimus, jog būsimas konsolidavimo procesas ne tik apsunkins kasdienę veiklą, bet ir bus vykdomas neatsižvelgiant į kultūros įstaigų darbo specifiką.
Pagal dabartinį planą, procesas yra suskirstytas į kelis etapus – A.Matuso teigimu, Kultūros ministerija konsolidaciją pirmajame etape nutarė vykdyti ne visu pajėgumu, o kultūros įstaigos į procesą turėtų visiškai įsijungti nuo antrojo etapo, prasidėsiančio 2019 metais.
Šiuo metu šalies viešajame sektoriuje yra apie 600 įstaigų, jose dirba apie 2800 specialistų, vykdančių technines buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas. „Matom, kad funkcijos vykdomos neefektyviai, yra likę ir popierinių sąskaitų, net popieriniai žiniaraščiai kai kur likę. <…> Kiekviena įstaiga savitai tvarkosi ir savaip tuos procesus supranta“, – sakė A.Matusa.
Pasak jo, šiuo metu buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas vykdo per didelis darbuotojų skaičius, o darbuotojams taip pat nėra galimybės mokėti konkurencingų atlyginimų. Be to, žmogiškieji ir finansiniai ištekliai naudojami neracionaliai – išlaidos šioms funkcijos atlikti per metus siekia net 40 mln. eurų.
„Procesus reikia standartizuoti, automatizuoti ir robotizuoti“, – sakė A.Matusa, pabrėždamas, jog pagrindinis pertvarkos tikslas – įkurti Nacionalinį paslaugų centrą, kuris didžiąja dalimi ir perimtų minėtąsias funkcijas iš valstybės įstaigų.
Jis taip pat dalijosi kitų šalių patirtimi – Suomija, nuo 2003 m. šias funkcijas valstybiniame sektoriuje vykdžiusi centralizuota tvarka, 2016 m. turėjo 6 kartus geresnius efektyvumo rodiklius, nei Lietuva, o estai, pertvarką įvykdę nuo 2009 m., pernai galėjo pasigirti 7–8 kartais geresniu efektyvumu nei lietuviai. Abiejose šalyse centralizuota tvarka taikoma ir kultūros sektoriaus įstaigoms.
Vis dėlto, susitikime dalyvavę kultūros atstovai pastebėjo, jog nors siekis didinti efektyvumą yra visiškai suprantamas, šiandien kultūros įstaigas smaugia ne buhalterinė apskaita ir personalo administracija, bet išsikerojęs biurokratinis aparatas – pavyzdžiui, net jei spektaklis repertuare neberodomas jau dešimtmetį, teatro darbuotojai vis vien kasmet turi atlikti biurokratines procedūras.
A.Matusa, atsakydamas į šį pastebėjimą teigė, jog siekiant efektyvinti valdymą pasitelkiamos kompleksinės priemonės: „Tiek supaprastinti procesus, tiek žiūrėti, kaip tuos naujus procesus reglamentuoti, kaip juos automatizuoti – tai bendras kompleksas. <...> Įstatymų sutvarkymas visų pirma yra mentalinis lūžis.“
