Kultūros komitete iškeltas klausimas dėl valstybei svarbių datų minėjimo

Trečiadienį Seimo kultūros komitete ministras Simonas Kairys pristatė, kur link juda Lietuvos kultūros politika. Diskusijos dalyviai taip pat teiravosi, kaip tiksliai veiks svarbių datų minėjimo sistema, kaip sekasi kurti politikos pagrindų įstatymą.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis / Wikimedia.org nuotr.
VIDEO: 2021-11-10 Kultūros komiteto posėdis

Kas bus svarbiausia 2021–2030 m.?

Kultūros ministras Simonas Kairys pristatė 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano prioritetus. Jam planuojama skirti 289,9 mln. eurų.

Jis teigė, kad kūrybinių industrijų sektoriaus laukia nemažos investicijos. Bus siekiama didesnio gyventojų įsitraukimo, geresnių sąlygų kuriantiems Lietuvoje. Taip pat norima didinti Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje, skatinti visapusišką tautinių mažumų integraciją, aktualizuoti istorinę atmintį, atgaivinti visuomenei reikšmingą kultūros paveldą, didinti lietuvių kalbos aktualumą technologinių pokyčių kontekste.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Simonas Kairys
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Simonas Kairys

Artėjant M.K.Čiurlionio jubiliejui

Tuo metu komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis prašė pateikti detalų artėjančio M.K.Čiurlionio jubiliejaus minėjimo vykdymo planą:

„Man nerimą kelia paskutinioji dalis, kurioje kalbėjome apie mechanizmus, kurie užtvirtintų valstybei reikšmingų jubiliejų, datų minėjimą. Kad tik mes nenusismulkintume į metų pabarstymus, kaip įprasta. Kartais skelbiame 10 ar 20 atmintinų datų, o paskui neturime nei finansų, nei resursų.“

Artėjant M.K.Čiurliono 150-ies metų jubiliejui, V.Juozapaitis pažymėjo, kad vertėtų jau dabar sukonstruoti mechanizmą.

„Mes laukiame konkretaus modelio, nes terminas buvo iki spalio 1 d. Ar planuojama nauja biudžetinė įstaiga, naujas skyrius prie ministerijos dėl to, kad ten dirba žmonės, turintys supratimą“, – kalbėjo pirmininkas.

S.Kairys reagavo: „Jau dabar turime konkrečią datą ir analizuojame alternatyvas. Viena jų – atskira biudžetinė įstaiga. Tačiau Vyriausybė eina keliu, kuris veda ne į naujų darinių kūrimą, o į kompetencijų sutelkimą. Su tokiu tikslu būtų sunku praeiti. Tačiau atskiros įstaigos kūrimą, kaip alternatyvą, įvertinsime bei pateiksime pliusus ir minusus.

Galų gale mes turime Lietuvos kultūros institutą, Nacionalinį kultūros centrą, M.K.Čiurlionio muziejų... Be to, vakar kalbėjome su Istorijos instituto darbuotojais. Tai nėra toks paprastas darbas, kaip atrodo.“

S.Kairys teigė, kad aiškiau bus gruodį.

Apie politikos pagrindų įstatymą

Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas atkreipė dėmesį į kultūros politikos pagrindų įstatymą. „Ar jūs planuojate jį paruošti?“ – klausė jis.

S.Kairys teigė, kad jo minėtas demokratizacijos bei valstybės įsipareigojimų rezultatas ir turėtų būti šis įstatymas. Jo teigimu, jis neturėtų būti greitai priimtas. Taigi daugiau pakomentuos, „kai turės ką“.

„Visa ši istorija, kaip projektas atkeliavo į praėjusią kadenciją, parodė, kokiu keliu eiti ir kokiu ne“, – pridūrė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis