Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko teigimu, su Lietuvos kultūros taryba sutarta, kad iš jos lėšų bus mokamos individualios stipendijos menininkams. Be to, planuojama, kad į jas galės pretenduoti ir asmenys, neturintys meno kūrėjo statuso.
Ministro teigimu, ši stipendija turėtų siekti apie 600 eurų per mėnesį.
„Kultūros taryba taip pat žada peržiūrėti savo finansuojamas programas adaptuojant jas prie dabartinės situacijos“, – sakė M.Kvietkauskas.
Be to, Kultūros taryba jau priėmė sprendimą, kad nereikės grąžinti lėšų už projektus, kurie negalėjo būti įgyvendinti dėl atšauktų renginių.
Kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė informavo, kad Vyriausybės ekonomikos skatinimo darbo grupei pateiktas siūlymas kompensuoti išlaidas už spaudos leidinių prenumeratos pristatymą bei skubiai numatyti socialinės, kultūrinės reklamos biudžetus žiniasklaidai.
Ministras savo ruožtu tvirtino, kad kultūros įstaigoms nurodyta kaupti dokumentaciją apie patiriamus nuostolius.
Jis minėjo, kad kultūrininkai galės pasinaudoti Vyriausybės jau patvirtintomis ekonominėmis priemonėmis – prastovų kompensavimu, kreipimusi į Užimtumo tarnybą, gauti išmokas už kūrybines prastovas.
„Kultūros ministerija skaičiuoja savo rezervus, kad galėtų juos nukreipti biudžetinėms įstaigoms“, – teigė M.Kvietkauskas.
Gretutinių teisių asociacijos AGATA direktoriaus pavaduotoja Martyna Gudaitė-Gulbinienė prašė peržiūrėti meno kūrėjo statuso suteikimo pagrindus.
Kultūrininkai galės pasinaudoti Vyriausybės jau patvirtintomis ekonominėmis priemonėmis.
„Dabar jis diskriminuoja populiariosios kultūros atstovus“, – teigė ji.
Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diawara sakė, kad jos atstovaujamas sektorius neturi rezervų nei apyvartinėms lėšoms, nei investicijoms, todėl prašė valstybės pagalbos gauti lengvatinių paskolų.
„Taip pat žinome, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra paskelbusi tokią priemonę pramonei skaitmeninti, tam skirta 15,3 mln. eurų. Iš principo mes irgi esame ekonomikos dalis (...) jeigu būtų jau dabar tas skaitmeninis turinys ir priemonės, platformos, tai išvis galbūt dabar ir tos tragedijos nebūtų“, – tvirtino Ž.Diawara.
Kino prodiuseris Kęstutis Drazdauskas atkreipė dėmesį, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtame tiesiogiai koronaviruso krizės paveikto verslo sąraše kino kažkodėl nėra.
„Kino platintojai ir kino gamybininkai negali dirbti visiškai. Būtų gerai, kad atsidurtų sąraše“, – sakė jis.
Anot prodiuserio, kino kūrėjai netenka daug pajamų ir dėl to, kad verslininkai atšaukia žadėtą paramą mainais į pelno mokesčio lengvatą.
„Kino verslas naudojasi pelno lengvatos pinigais. Vyriausybei gelbstint verslus pelno mokesčio atidėjimas, mes negalime rasti verslų, šiuo metu masiškai atsisakinėja verslai, kurie žadėjo investuoti. Suskaičiavome, kad dabar vykdomų projektų poreikis – 5 mln. eurų“, – teigė K.Drazdauskas.
„Jeigu šie pinigai neatsiras artimiausiu metu, tai reikš pagrindinių kino gamintojų bankrotus ir šalies įvaizdžio praradimą“, – pabrėžė jis.
K.Drazdauskas siūlė įpareigoti valstybės įmones investuoti savo pelno mokesčio lėšas į kiną.
„Viena rimtesnė įmonė galėtų išspręsti tą problemą“, – sakė jis.
Prodiuserio teigimu, bendras krizės poveikis kino sektoriui – apie 40 mln. eurų.
Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus tvirtino, kad nepaisant to, jog portalų skaitomumas pastaruoju metu yra smarkiai padidėjęs, komercinės reklamos rinka krito 50 proc., žiniasklaidos įmonės neturi apyvartinių lėšų.
„Ypač aktualus socialinės reklamos paleidimas į rinką“, – sakė jis.
Asociacijos Nacionalinė spauda pirmininkas Mindaugas Reinikis prašė įvesti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą žiniasklaidai.
Kovo 16 dieną šalyje paskelbus karantiną, uždarytos visos kultūros įstaigos, atšaukti renginiai.
