„Kasmet didinant valstybės finansavimą šiai programai, auga ir valdytojų finansinis indėlis. Jis šiais metais siekia 1,5 mln. eurų ir yra beveik 400 tūkst. didesnis negu pernai. Programoje nuoseklus dėmesys skiriamas dvarų, tautinių mažumų paveldui. Dėmesio sulauks Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčia, Kauno modernizmo architektūrą reprezentuojantis gaisrinės pastatas, taip pat Vilniaus, Tirkšlių sinagogos ir daugelis kitų Lietuvos kultūrai svarbių objektų“, – sako kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
Į 2024–2026 metų Paveldotvarkos programą įrašyti 63 tęstiniai ir 30 naujų valstybės saugomų kultūros paveldo objektų. Nemažą dalį sudaro objektai, atrinkti įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje.
Šioje Paveldotvarkos programos dalyje įrašyti 36 tęstiniai ir 4 nauji sakralinio paveldo objektai bei 24 tęstiniai objektai, kuriuose bus vykdomi apsaugos techninių priemonių įrengimo darbai. Šios dalies objektų tvarkybos darbams skiriama beveik 2 mln. eurų.
Bus tęsiamas pernai sėkmingai pradėtas projektas „FIXUS Mobilis“, skirtas kultūros paveldo objektų prevencinės priežiūros darbams. Planuojama „greitąją pagalbą“ suteikti 70-ties kultūros paveldo objektų valdytojams.
Iš viso į 2024–2026 metų Paveldotvarkos programą įrašyta 160 kultūros paveldo objektų, kuriuose bus atliekami tyrimai, projektavimo ir tvarkybos darbai.
Šiemet tikimasi užbaigti ir atverti lankytojams Vilniaus karaimų kenesą, Židikų Šv. Jono krikštytojo bažnyčią, Lyduokių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią, Užvenčio Šv. Marijos Magdalenos bažnyčią, Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčią, Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią, Siesikų dvaro sodybos rūmus, Klaipėdoje esančią vilą Hubertus.
