„Dėkojame koncepcijos rengėjams už jų indėlį į šį didžiulį darbą, kuris leidžia imtis apčiuopiamų pokyčių labai svarbioje srityje. Kultūros ministerija šią pertvarkos koncepciją vertina kaip perspektyvų ir konstruktyvų modelį“, – pranešime teigė kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.
Koncepcijoje, kurią kūrė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalininkų sudaryta darbo grupė, numatoma, kad būsimasis Medijų rėmimo fondas liks viešąja įstaiga, taip pat siūloma, kad fondo tarybą sudarytų devyni nariai, o fondo dalininkais būtų Kultūros ministerija, Lietuvos meno kūrėjų asociacija bei Visuomenės informavimo etikos asociacija.
Taip pat numatoma, kad Medijų rėmimo fondas administruotų tris pagrindines paramos sritis: kultūrinės žiniasklaidos, regioninės žiniasklaidos ir naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos.
Pagrindiniai Medijų rėmimo fondo lėšų šaltiniai būtų valstybės dotacijos (subsidijos) bei specialios Vyriausybės viešinimo programos, atitinkančios fondo prioritetus.
Iš valstybės biudžeto kasmet fondui skiriama suma būtų apskaičiuojama pagal praėjusių metų paraiškų poreikius ir nebūtų mažesnė nei užpraėjusiais metais skirta suma.
Taip pat koncepcijoje numatomas siūlymas, kad iš visuomeninio transliuotojo įsigyjamų nepriklausomų prodiuserių produkcijos ne mažiau kaip dešimtadalį sudarytų regioninių ir vietos transliuotojų sukurtos laidos.
Atsižvelgdama į šią koncepciją, Kultūros ministerija rengs ją detalizuojančius teisės aktų projektus dėl fondo pertvarkos.
Pasak ministerijos, atnaujintu Medijų rėmimo modeliu siekiama užtikrinti paramos žiniasklaidai tvarumą, žiniasklaidos nepriklausomumą ir išskirti prioritetines paramos sritis.
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą kadenciją baigusio Seimo dauguma norėjo panaikinti. Darbo grupė, vadovaujama tuomečio Kultūros komiteto pirmininko „valstiečio“ Ramūno Karbauskio, buvo parengusi Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, pagal kurias būtų steigiamas naujas Žiniasklaidos rėmimo fondas, tačiau projektas įstrigo svarstymo stadijoje.
Dabar fondo dalininkai yra apie 20 įvairių visuomeninių organizacijų. Paramą skirsto septynių narių taryba.
„Valstiečių“ siūlymą tuo metu kritikavo Kultūros periodinių leidinių asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija.
