Ministerijos registruotame Vyriausybės nutarimo projekte teigiama, kad perėmus šiuos pastatus, numatyta stabilizuoti jų techninę būklę, atlikti būtinus tvarkybos darbus jų vertingųjų savybių išsaugojimui bei pritaikyti juos visuomeninei veiklai.
Už paimamus Kauno centrinio pašto rūmus ministerija siūlo atlyginti Lietuvos paštui 3 mln. 831 tūkst. eurų, už Klaipėdoje esantį pašto stoties kompleksą – 2 mln. 169 tūkst. eurų.
„Nutarimo projektui įgyvendinti Kultūros ministerijai 2022 metais valstybės biudžete yra skirti 3,5 mln. eurų atlyginimui už visuomenės poreikiams paimamus kultūros paminklus ir 1 mln. eurų paimtų visuomenės poreikiams kultūros paminklų išlaikymui. Atlikus paimamų kultūros paminklų vertinimą, paaiškėjo, kad bendra suma, kuri turės būti sumokama kultūros paminklų savininkui yra 6 mln. eurų“, – nurodo ministerija.
Remiantis anksčiau atlikta galimybių studija, Kauno centriniame pašte ketinama steigti Architektūros centrą–muziejų. Šiuo metu, anot ministerijos, vykdomi paruošiamieji centro kūrimo darbai. Kauno centrinio pašto rūmai šiemet jau naudoti Europos kultūros sostinės renginiams, čia buvo kviečiami įsikurti ukrainiečių menininkai.
Klaipėdos centrinio pašto komplekse, pagal susitarimą su uostamiesčio savivaldybe, ketinama įkurti „gyvybingą ir visuomenei prieinamą traukos centrą“, kuriame būtų vykdomos kultūros ir kitos visuomenės poreikius tenkinančios veiklos ir paslaugos, aktualios tiek vietos, tiek nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
Anksčiau skelbta, kad Klaipėdos pašto rūmuose, galimybių studijos rengėjų siūlymu, būtų galima įkurti garsaus astronomo Friedricho Wilhelmo Argelanderio (Fridricho Vilhelmo Argelanderio) menų ir mokslo centrą, kitos numatytos alternatyvos – menininkų rezidencijos arba komunikacijos centras.
Pritarus Vyriausybei ir perėmus pastatus valstybės žinion, juos valdys Kultūros infrastruktūros centras.