Tai, jog SRTRF būtina pertvarka, Kultūros komitete buvo kalbėta dar vasario mėnesį – tuomet buvo pristatytos trys galimos pertvarkos alternatyvos.
Tąkart buvo aptarti ir dabartinės sistemos trūkumai – esą SRTRF buvo suformuotas remti kultūrinei žiniasklaidai, tačiau šiandien yra tapęs visuomenės informavimo politikos įgyvendinimo instrumentu. Tarp Kultūros ministerijos atstovų įvardijamų trūkumų buvo minimas ir faktas, jog daugiau nei pusė Fondo dalininkų nėra žiniasklaidos lauko ekspertai ir visateisiai jo dalyviai, o patys ekspertai yra deleguojami, o ne renkami.
Šiuo metu SRTRF tarybą sudaro septyni nariai, deleguojami 19-kos fondo dalininkų – žurnalistų, leidėjų, transliuotojų, meno kūrėjų organizacijų, Kultūros ministerijos.
Kultūros komitete kalbėjusi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson teigė, jog naujuoju modeliu bus siekiama įtvirtinti žiniasklaidos savivaldą: „Žiniasklaida nebevaldo situacijos savivaldos prasme. Finansavimas turi būti skirstomas profesionalų, kaip Kultūros taryboje, kur paramą skirsto įvairių meno ir kultūros sričių ekspertai. Mūsų siekis – užtikrinti žiniasklaidos savivaldą, kad profesionalai skirstytų [paramą] profesionalams, pagal kompetencijas.“
L.Ruokytė-Jonsson taip pat pabrėžė skaidrumo užtikrinimą: „Kad nekiltų abejonių ir nepagrįstų ar pagrįstų kaltinimų, nes matėme žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose daug kaltinimų, jog galbūt ne viskas vyko taip, kaip turi būti.“
Pasak ministrės patarėjo Viktoro Bachmetjevo, naujai siūloma kurti institucija būtų valstybės valdoma viešoji įstaiga, kurios aukščiausias valdymo organas būtų tarybos narių susirinkimas. Tarybą sudarytų 10 narių bei Tarybos pirmininkas, kurį ketverių metų kadencijai skirtų Vyriausybė ministro teikimu.
Kandidatus į tarybą siūlytų rinkikai, deleguoti devynių viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų profesinių organizacijų. Galutinį sprendimą dėl tarybos sudėtis priimtų ministras, patvirtinęs dešimt kandidatų iš rinkikų pasiūlytų 20-ies. Vienas atrankos kriterijų – bent 5-eri metai darbo visuomenės informavimo srityje.
Žiniasklaidos taryboje dirbsiantys ekspertai būtų atrenkami viešo konkurso būdu, o patys ekspertai būtų viešinami drauge su balsavimo rezultatais. Kuriems projektams skirti finansavimą, siūlytų ekspertai, sprendžiamąją galią turėtų taryba.
Tarybos veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skirtų Seimas.
Naujajame modelyje finansavimas būtų diferencijuojamas sritimis: nacionalinei periodinei spaudai, vietinei ir regioninei periodinei spaudai, nacionaliniam radijui ir televizijai, vietiniam ir regioniniam radijui bei televizijai, internetinei žiniasklaidai, multimedijų projektams.
Bus formuojamos ir programos: kultūrinės refleksijos programa, medijų raštingumo programa, visuomenės skatinimo programa, Lietuvos tautinių bendrijų programa, Lietuvos išeivijos programa ir kitos programos, inicijuojamos pagal poreikį.
V.Bachmetjevas teigė, jog siūlomas modelis yra suderintas su žiniasklaidos atstovais, tačiau tam nepritarė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir SRTRF tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė.
Pasak jos, diskusijų su ministerija nebuvo, o naujojo finansavimo modelio Kultūros ministerija nepristatė Medijų tarybai: „Kyla klausimas, kam [Medijų taryba] reikalinga, jei tokie svarbūs klausimai ten nėra pristatomi. Ministerija yra SRTRF fondo dalininkė, bet į paskutinį susirinkimą, kuris buvo prieš savaitę, Kultūros ministerija net neatėjo ir nepristatė dalininkams savo vizijos, nors jau prieš mėnesį buvo gavusi pavedimą naująjį modelį pristatyti. Tad jei ministerija kalba apie skaidrumą, pradėti turėtų nuo savęs.“
Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis taip pat atkreipė dėmesį, jog šiandien komitete pristatomas ne įstatymas, o tik idėja: „Kol prieisime įstatymo, dar turime pereiti papildomas pristatymo fazes visuomenei.“
Komentuodama pasigirdusius teiginius apie galimai politizuojamą žiniasklaidos finansavimo mechanizmą, L.Ruokytė-Jonsson tai neigė: „[Naujajame modelyje] kalbame apie šimtaprocentinį žiniasklaidos atstovavimą. <…> Sąranga yra būtent tokia, kad viskas atiduodama žiniasklaidai. Valstybė ir dabar duoda pinigus, o kas yra dalininkai? 19 dalininkų, tik vienas iš jų valstybė. Niekas nepasikeičia, išskyrus tai, kad valstybė tuomet prisiims atsakomybę už viską, kas vyksta neskaidriai, ir sužiūrės, kad būtų programos, į kurias galėtų aplikuoti atitinkamos žiniasklaidos priemonės.“
Žiniasklaidai išplatintame pranešime SRTRF direktorius Gintaras Songaila stebėjosi, jog nors galutinis organizacijų, kurios siūlytų kandidatus į Žiniasklaidos tarybą sąrašas nėra aiškus, tačiau į jas kol kas nėra įtraukta nei viena kultūros ir meno organizacija.
„Iki šiol Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pagrindinė misija buvo remti kultūros ir šviečiamuosius projektus žiniasklaidoje, todėl fonde buvo atstovaujamos meno kūrėjų organizacijos. <...>
Kodėl Kultūros ministerijai neberūpi kultūros ir meno sklaida žiniasklaidoje nėra aišku, taip pat nėra aišku kaip Kultūros ministerija rūpinsis visuomenės informavimo kultūra ir kokią „valstybės politiką“ įgyvendins. Nėra aišku, kas trukdė Kultūros ministerijai savo strateginius sumanymus įgyvendinti per esamą modelį, t.y. per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Fondas jokių iniciatyvų iš ministerijos dėl fondo nėra gavęs ir kokių nors konkrečių strateginių sumanymų šioje srityje ministerija nėra skelbusi.
Aišku tik viena, siūloma naikinti nepriklausomą instituciją, kuri konkurso tvarka skiria paramą žiniasklaidos projektams, o paramos žiniasklaidai skyrimo misiją siekiama pavesti ministerijos pareigūnams“, – teigiama G.Songailos išplatintame pareiškime.
Kultūrinės žiniasklaidos atstovai išreiškė pritarimą
Žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyr. redaktorius Tomas Vaiseta komitete sakė: „Po dešimties metų pertraukos kultūrinė spauda pirmą kartą jaučia dialogą su valdžia. <…> Dėl paties fondo – Lietuva per 20–30 metų yra radikaliai pasikeitusi, kultūros laukas yra radikaliai pasikeitęs, jo veikėjai, jo poreikiai yra radikaliai pasikeitę. Fondas įkurtas 1990 m. Lietuvai ir jos kultūra. Dabar 2018 m., reikia kitos institucijos, kurios sąranga būtų kita. Pasisakome už naujos institucijos sukūrimą“, – kalbėjo T.Vaiseta, kvietęs prisiminti geruosius pavyzdžius – Kultūros tarybą ir Mokslų tarybą.
„Literatūros ir meno“ vyr. redaktorius Gytis Norvilas sakė, jog dabartiniu SRTRF netiki: „Pritarčiau, kad fondą reikia keisti, reformuoti ir galbūt kurti naują struktūrą. Aš tam tikrai pritarčiau, nes su ta valia ir galia, kurią turėjo fondas, jis nieko nepadarė.“
Pasak BNS, šiuo metu SRTRF tarybą sudaro septyni nariai, deleguojami 19 fondo dalininkų. SRTRF biudžetas siekia 2,75 mln. eurų.
Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis posėdžio metu dar kartą patikino, jog mažinti finansavimo žiniasklaidai neplanuojama. Apie tai kalbėjo ir L.Ruokytė-Jonsson, žiniasklaidos atstovams sakiusi, jog finansavimas tikrai nemažės, esą jis gali tik didėti.
