2017 m. įgyvendintų darbų apžvalga
Tarp svarbiausių praėjusiais metai įgyvendintų darbų ministrė minėjo priimtą kino įstatymą, parengtą mecenavimo įstatymą ir pataisų paketą bei visuomenės informavimo įstatymą.
Plačiau pristatydama priimtą kino įstatymą, L.Ruokytė-Jonsson teigė, jog jis leis Lietuvos kinui būti konkurencingesniam tarptautinėje rinkoje. „Priimtas sektoriaus specifiką atitinkantis finansavimo modelis, apimantis kino edukaciją, sklaidą, prieinamumą regionuose. Taip pat svarbus ir kino paveldo išsaugojimas, nacionalinės filmotekos kūrimas.“
Ministrė akcentavo ir mecenavimo įstatymą, nors šis viešojoje erdvėje ir sulaukė nemažai kritikos: „Siekiame įteisinti Europos tradicijas, skatinančias mecenavimo supratimą, kuris sudarys sąlygas remti kultūrą ir ne tik ją – įstatyme išvardintos 9 sritys, skatinsiančios mecenatus remti visuomenei svarbius valstybės raidos procesus“, – sakė L.Ruokytė-Jonsson.
Tarp ministerijai svarbių projektų – ir visuomenės informacijos įstatymo pataisos bei atviros prieigos žiniasklaidos savininkų domenų bazė VIRSIS. Už šį projektą Seime bus balsuojama jau penktadienį. „Vieninga ir laisvai prieinama duomenų bazė reikalinga užtikrinant skaidrumą. Tokiu būti padedame stiprinti gyventojų atsparumą informacinėms grėsmėms“, – kalbėjo ministrė.
Kaip skelbta anksčiau, Kultūros ministerijoje vykdoma vidaus pertvarka, po kurios neliks 3 ministerijos darbuotojų: „Penktadienis yra paskutinė diena, kai laukiam iš darbuotojų atsakymų dėl sutikimo ar nesutikimo su siūlomomis pareigomis. Pirmadienį įsigalioja nauja struktūra. Šiuo metu ministerijoje yra 100 etatų, kuriuos esami ir būsimi darbuotojai turės užpildyti.“
Pasak ministrės, naujoji struktūra padės gerinti darbo efektyvumą, mat panaikinus 18 departamentų iš kurių buvo suformuota 11 skyrių, sumažėja vadovaujančias pareigas užimančių asmenų, nelieka perteklinių hierarchijos lygmenų. Naujoje Kultūros ministerijos struktūroje atsiras Kultūrinės edukacijos skyrius, bus sustiprintas Visuomenės informavimo politikos skyrius, Strateginės komunikacijos skyrius bus sujungtas su Viešųjų ryšių skyriumi.
Kaip reikšmingą darbą L.Ruokytė-Jonsson minėjo ir sisteminę Gedimino kalno tvarkybą: „Mes nelinkę sakyti, kas anksčiau buvo gerai, kas blogai, bet pirmą kartą istorijoje valstybė imasi sisteminės tvarkybos, tam skirtos pakankamos lėšos, darbas vyksta labai intensyviai ir, mūsų požiūriu, sklandžiai.“
Anot ministrės, Gedimino kalno rekonstrukciją planuojama baigti iki 2019 m.
Kitų metų planai
Vertinant šiųmetį biudžetą, ministrė pabrėžė, jog kultūros sektorius gaus 28 mln. daugiau lėšų nei pernai – 22 mln. eurų sudaro ES investicijos, 6,2 mln. eurų paaugo ir valstybinio biudžeto dalis. Didesnis finansavimas skirtas kinui (2 mln. eurų daugiau), bibliotekų knygų fondams (100 000 eurų daugiau), beveik 800 000 eurų paaugo darbo užmokesčio fondas. Taip pat skirta pusė milijono kovotojų už Lietuvos laisvę atminimui įamžinti Lukiškių aikštėje Vilniuje, įkurta nauja profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinė programa, jai skirta 3 mln. eurų.
Svarbi pertvarka, laukianti kitais metais – regioninės kultūros projektų finansavimo modelis, leisiantis skatinti kultūros sklaidą ir gyventojų įtrauktį.
„Turime pirmuosius apmatus, diskutuojame. Manau, kad pirmąjį pusmetį turėsime jau sukurtą, išdiskutuotą modelį, kurį testuosime viename iš regionų. Mūsų tikslas – 2019 m. jį pritaikyti visuose regionuose“, – komentavo ministrė.
Nors konkretaus modelio dar nėra, L.Ruokytė-Jonsson paminėjo, jog į projektų finansavimo procesą būtų įtrauktos ir savivaldybės – tokiu atveju finansuotiems projektams lėšas skirtų tiek Kultūros taryba, tiek vietos savivaldybė. Į projektų vertinimą taip pat būtų siekiama įtraukti vietos ekspertus, geriau žinančius regiono specifiką bei poreikius.
Kitą savaitę vyriausybėje taip pat bus svarstomas įstatymų paketas, kuriame bus siūloma taikyti penkerių metų kadencijas nacionalinių ir valstybinių teatrų, koncertinių organizacijų, bibliotekų, muziejų, kultūros centrų vadovams bei LRT vadovui. Jiems taip pat bus numatyta dviejų kadencijų riba, netaikoma tik savivaldybėms pavaldžių kultūros įstaigų vadovams.
Dar vienas Kultūros ministerijas laukiantis darbas – tai Kultūros politikos pagrindų įstatymas, leisiantis sukurti tvarų finansavimo modelį, horizontalų kultūros politikos valdymo modelį ir įtvirtinti strateginį kultūros vaidmenį valstybės gyvenime.
Šiemet taip pat pradedamas įgyvendinti kultūros paso projektas – nemokamų paslaugų projektas moksleiviams nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Valstybės šimtmečio proga Kultūros ministerija moksleiviams taip pat žada sudaryti galimybę nuo vasario mėnesio nemokamai lankytis ministerijai pavaldžiuose muziejuose.
